sociologia - wordpress.com · 2011-06-11 · sociologia mxolod sexedulebata da koncefciata sesaxeb...
TRANSCRIPT
-
sociologia
-
sociologia
-
SOCIOLOGY
CRAIG CALHOUN, DONALD LIGHT,
SUZANNE KELLER
-
ilia WavWavaZis saxelmwifo universitetis gamomcemloba
Tbilisi 2008
sociologia
qreg kalhuni, donald laiTi, suzen keleri
-
�
am wigniT sociologiis ZiriTad sakiTxebs gaecnobiT. mniSvnelovani soci
ologiuri sakiTxebis kritikuli ganxilva Tanamedrove socialur cxovrebaSi
Caxedvis saSualebas mogcemT da srulfasovani adamianisaTvis arsebiTi kriti
kuli azrovnebis unaris CamoyalibebaSi dagexmarebaT. saSualeba geqnebaT kriti
kulad SevafasoT Teoriuli Sexedulebebi da sociologiuri azrovnebisa da/an
kvlevisaTvis saWiro praqtikuli unarebi ganiviTaroT.
avtorebi ecadnen sociologiis iseTi saxelmZRvanelo SeeqmnaT, romlis wa
kiTxva studentebisaTvis sasurveli iqneboda da amave dros maT Tanamedrove da
klasikuri sociologiis safuZvlebs Seaswavlida. funqciuri integraciis, Za
lauflebis, socialuri struqturis da kulturis koncefciebi am sociologi
uri naSromis ZiriTad instrumentebad aris gamoyenebuli.
es studentze orientirebuli da diskusiaze dafuZnebuli wignia, Tumca
vfiqrobT, is mxolod studentebisTvis rodi iqneba saintereso.
ucxouri gamocemis yvela uflebas gankargavs
The Mc MGraw-Hill Companies, Inc 1997
pirveli qarTuli gamocema 2008
yvela ufleba daculia. (dauSvebelia wignis romelime nawilis gamoyeneba ga
momcemlis nebarTvis gareSe. saavtoro uflebebis darRveva kanoniT isjeba.)
c 2008. ilia WavWavaZis saxelmwifo universitetis gamomcemloba
ISBN 978-99940-58-05-1
wignis Targmani dafinansda saqarTvelos mecnierebisa da ganaTlebis saministros pro
gramiT _ `sauniversiteto saxelmZRvaneloebis ganviTareba~ da ilia WavWavaZis saxelm
wifo universitetis mier.
-
�
avtorTa Sesaxeb ................................................................................................ 7
winasityvaoba ..................................................................................................... 9
nawili I mecniereba sazogadoebis Sesaxeb ........................................................13
Tavi 1 sociologiuri perspeqtivebi ......................................................15
Tavi 2 sociologiuri kvlevis meTodebi ..............................................59
nawili II. individi da sazogadoeba ......................................................................97
Tavi 3 socialuri urTierTqmedebis struqtura .....................................99
Tavi 4 kultura .........................................................................................157
Tavi 5 socializacia da identoba sicocxlis ganmavlobaSi ...........197
Tavi 6 deviacia da danaSauli .............................................................. 237
nawili III gansxvaveba da uTanasworoba .......................................................... 285
Tavi 7 klasi da stratifikacia .............................................................287
Tavi 8 rasa da eTnosi...........................................................................323
Tavi 9 sqesi da genderi .........................................................................373
Tavi 10 Taobebi da mosaxleobis dabereba .........................................403
nawili IV socialuri institutebi .........................................................................447
Tavi 11 ojaxi ............................................................................................449
Tavi 12 ganaTleba .....................................................................................491
Tavi 13 religia .........................................................................................527
Tavi 14 janmrTeloba da jandacva ..........................................................573
nawili V socialuri cvlilebebi da globalizacia ...........................................607
Tavi 15 samuSao, organizaciebi da ekonomika ...................................609
Tavi 16 saxelmwifo da politika ...........................................................655
Tavi 17 globaluri integracia da globaluri uTanasworoba .............703
Tavi 18 mosaxleoba da garemo ...............................................................753
Tavi 19 Temi da urbanizacia ..................................................................807
Tavi 20 socialuri Zvrebi da koleqtiuri qmedebebi ........................... 851
s a Z i e b e l i
-
.
-
�
avtorTa Sesaxeb
qreg kalhuni (Craig Calhoun) sociologiis da istoriis profesori da CrdiloeT karolinis Capel hilis (Chapel Hill) universitetis saerTaSoriso kvlevaTa sauniversiteto centris direqtoria. profesorma kalhunma daafuZna sauniver
siteto programa socialur Teoriasa da kulturaTa kvlevaSi, iyo magistratu
ris dekani. is aswavlida CineTSi, inglisSi, eritreaSi, norvegiasa da sudanSi, kv
levebs atarebda am da ramdenime sxva qveyanaSi.
mqadageblis Svili profesori kalhuni kentukis, ilinoisis, indianasa da kali
forniis sxvadasxva TemSi gaizarda; yoveli axali sacxovrebeli adgilis Seswavla
sociologiaSi misi pirveli gakveTili iyo. samxreT kaliforniisa da kolumbiis
universitetebSi swavlis Semdeg man inglisSi swavlis stipendia moipova da doqto
ris wodeba oqsfordis universitetSi miiRo. is Capel hilSi 1977 wlidan aswavlis.
profesor kalhunis bolodroindeli wignebia: `arc RmerTebi da arc impera
torebi: studentoba da demokratiisaTvis brZola CineTSi~ (kalifornia, 1995),
romelic amerikis sociologiuri asociaciis mier politikuri sociologiis
seqciis premiiT dajildovda da `kritikuli socialuri Teoria: kultura, is
toria da gansxvavebulobis sirTule~ (bleksveli, 1995w.). is ramdenime sxva wig
nis avtori da redaqtoricaa, romelTa Sorisaa: `habermasi da sazogadoebrivi
sfero~ (MIT, 1992w.), `burdie: kritikuli perspeqtivebi~ (m. postonTan (M. Post-one) da e. lipumasTan (E. LiPuma) erTad, Cikago, 1993w.) da `socialuri Teoria da identobis politika~ (bleksveli, 1994w.). mis statiebs SexvdebiT mraval samec
niero JurnalSi, rogoricaa `sociologiis amerikuli Jurnali~, `sazogadoebisa
da istoriis SedarebiTi Seswavla~ `saerTaSoriso sociologia~, `kvlevis soci
ologiuri meTodebi~ da `Teoria da sazogadoeba~. misi Sromebi ramdenime enazea
Targmnili.
profesori kalhuni amerikis sociologiuri asociaciis Jurnal `sociolo
giuri Teoriis~ redaqtori da asociaciis seqciaTa _ `SedarebiTi istoriuli
sociologia~ da `sociologiuri Teoria~ _ Tavmjdomarecaa. amJamad is Sedar
ebiT istoriul kvlevas atarebs nacionalizmisa da eTnikurobis, demokratiisa
da sazogadoebrivi cxovrebis, komunikaciebsa da satransporto teqnologiebSi
globalur cvlilebaTa socialuri zemoqmedebis Sesaxeb.
pedagogiur moRvaweobas profesor kalhunis saqmianobaSi arsebiTi adgili
uWiravs. sociologiis mravalferovani kursebis swavlebis garda, is araerTgzis
monawileobda UNITAS _ multikulturuli cxovrebisa da swavlis eqsperimentSi, romlis damfuZnebeli da samecniero xelmZRvanelia dRemde. 1988 wels CrdiloeT
karolinis universitetis studentebma is sapatio sazogadoeba `oqros verZis or
denis~ wevrad airCies.
donald laiTi (Donald Light) sociologiis profesoria ratgeris universitetSi da socialuri da qcevis medicinis profesori fsiqiatriis kaTedraze
niujerzis medicinisa da stomatologiis universitetSi. profesori laiTi ma
saCusetsSi daibada da gaizarda, swavlobda stenfordis kolejSi da sadiplomo
-
�
namuSevari sociologiaSi Cikagosa da brandeisis universitetebSi Seasrula. pre
zident kenedis ̀ dasaqmebis Tanabari SesaZleblobebis programis~ ganxorcieleba
Si monawileobisas, romelic muSakTa umciresobisken iyo mimarTuli, ganaTlebisa
da jandacvis sferoTi dainteresda. amJamad is amerikis jandacvis sistemaSi mim
dinare sociologiur cvlilebebs ikvlevs.
profesori laiTi Tavdapirvelad prinstonis universitetSi aswavlida Sesa
val kurss sociologiasa da ganaTlebaSi. swored aq Sexvda da daumegobrda suzen
kelers da masTan erTad Seqmna winamdebare wignis pirveli gamocema. man gamoaqvey
na cnobili naSromi medicinaSi _ `fsiqiatroba: mes profesiuli transforma
cia~ (nortoni, 1980). is jandacvis sistemis Sesaxeb ramdenime naSromis avtori da
redaqtoria. igi avtoria mravali statiisa, romlebic gamoqveynda `sociologiis
amerikul JurnalSi~, `janmrTelobisa da socialuri qcevis JurnalSi~, `adminis
traciul mecnierebaTa kvartalur Jurnalsa~ da `axali inglisis medicinis Jur
nalSi~.
suzen keleri (Suzanne Keller) prinstonis universitetis sociologiis profesoria da sociologiis kaTedras xelmZRvanelobs. is venaSi daibada da SeerTe
bul StatebSi bavSvobisas Cavida, Tumca profesiuli cxovrebis mniSvnelovani
nawili evropaSi gaatara. 1953 wels kolumbiis universitetSi miiRo filosofiur
mecnierebaTa doqtoris wodeba sociologiaSi. 1957 wels brandeisis universite
tis asistentprofesori gaxda, aqve aswavlida socialuri Teoriis kurss, strati
fikaciasa da religiis sociologiaSi. 1963 wels fulbraiTis leqciebma aTenSi
ekistikis doqsiadis centrSi safuZveli Cauyara arqiteqturisa da sazogadoe
brivi dagegmarebisadmi mis interess. fulbraiTis programis damTavrebis Semdeg
1967 wlamde profesori keleri centris TanamSromeli iyo. imave wels is prinsto
nis universitetis miwveuli profesori, xolo 1968 wels ki profesoris StatSi mo
muSave pirveli qali iyo. mas ramdenime arCeviTi Tanamdeboba hqonda amerikis soci
ologiur asociaciaSi, maT Soris, viceprezidentisa, xolo ukanasknel periodSi
_ aRmosavleTis sociologiuri sazogadoebis prezidentisa.
prinstonSi suzen keleri aswavlis Semdeg kursebs: Tanamedrove elita, sao
jaxo sistemaTa Sedareba, kacobriobis Teoriebi da socialuri fsiqiatria. mrava
li statiisa da ramdenime wignis avtorma profesorma kelerma prinstonSi safuZve
li Cauyara `qalTa kvlevis~ programas. amJamad is asrulebs muSaobas wignze `Temis
Seqmna~ da iwyebs Tanamedrove elitis kvlevas. profesori keleri amerikasa da sxva
qveynebSi bevri universitetis, korporaciisa da samTavrobo dawesebulebis kon
sultantia, miRebuli aqvs ramdenime stipendia da jildo, maT Soris gugenheimis
jildo, sapatio samecniero xarisxi, xolo ukanasknel periodSi Temis Sesaxeb naS
romis gamo rokfeleris fondis granti. amJamad is DBH fondis xelmZRvanelia adamianuri da usafrTxo garemo pirobebis miRwevis mimarTulebiT.
-
�
w i n a s i t y v a o b a
sociologiis erTerTi momxibvleloba isaa, rom mudam axalia. amis mizezi
nawilobriv sociologTa mier socialuri cxovrebis modelebis Sesaxeb axali aR
moCenebia, nawilobriv ki _ axali Teoriebisa da socialuri cxovrebis axleburi
xedvis SemuSaveba. magram ZiriTadi mainc isaa, rom Tavad socialuri cxovrebaa
mudmivad cvalebadi.
socialuri cvlilebis arsi
sazogadoeba adamianTa aqtiurobis Sedegia da amitom mudam icvleba. tradi
ciaTa SenarCunebasac ki Zalisxmeva sWirdeba. socialur cvlilebaTa umravleso
ba mcirea. individebis cxovrebis cvlilebas _ axal samsaxurs, Svilebis dabade
bas _ aucileblad rodi mosdevs mTeli sazogadoebis cvlileba. am individualur
cvlilebaTa garda, arsebobs ufro didi cvlilebebic: mTliani Sromis bazris cv
lileba, mosaxleobis ricxovnobis gazrda. iSviaTad xdeba kidev ufro didi cv
lilebebi _ moZvelebuli samrewvelo teqnologiis Secvla axali kompiuteruli
komunikaciebiTa da avtomatizaciiT, rac samudamod cvlis Sromis bazars. wignis
SesavalSi mocemuli magaliTi adasturebs, rom axali teqnologiebi da cvalebadi
kulturuli Rirebulebebi aseve cvlis Svilebis yolis bunebriv process.
wignis meore gamocemisas gaviTvaliswineT rogorc sociologiuri codnis ga
farToeba, aseve TviT socialuri samyaros cvlilebebi. Cven xelT arsebuli uax
lesi monacemebi gamoviyeneT da uaxlesi samecniero kvlevis Sedegebi avxseniT.
Tanamedrove socialuri debatebisa da sajaro sakiTxebis magaliTebi movitaneT
imis saCveneblad, rogor gvexmareba sociologia axlebur xedvaSi. amavdroulad,
SevajameT mravali sociologiuri kvlevis Sedegi, romlebmac drois gamocdas
gauZlo da sazogadoebis sxva TaviseburebaTa cvlilebis miuxedavad ucvleli
darCa. aseve warmovadgineT klasikuri Teoriuli Sexedulebebi, romlebmac so
ciologiuri azrovneba Seqmna. am gamocemaSic gansakuTrebuli yuradReba mieqca
xuT ZiriTad sociologiur koncefcias _ funqcias, struqturas, Zalauflebas,
moqmedebasa da kulturas, romlebic centraluria sociologiaSi misi daarsebis
dRidan da dRemde sociologiuri kvlevisa da TeoriisaTvis orientiria.
am saxelmZRvanelos yovel axal gamocemaze muSaoba sociologiasTan Cvens
pirvel `Sexvedras~ gvaxsenebs. is, ramac maSin mogvxibla, dResac yvelaze mniS
vnelovnad gveCveneba: uTvalavi globaluri mimarTulebis dakavSirebis unari
da sakiTxebi, romlebic Tanamedrove samyaros ayalibebs Cveni yoveldRiuri
cxovrebis mravali myisieri sazrunavis safuZvelze. sociologias unikaluri
unari aqvs, gaaRrmavos Cveni codna analizis mraval gansxvavebul doneze da
gansxvavebuli masStabiT, dawyebuli piradi fiqrebidan globaluramde insti
tucionaluri Tu organizaciuli safexurebis gavliT. is mdidari socialuri
cxovrebis sisavsis Sesacnobad codnis sxvadasxva ganzomilebis _ ekonomikuris,
politikuris, kulturulis _ TavmoyraSi gvexmareba.
-
10
globalur da adgilobriv doneTa dakavSireba
mniSvnelovani saerTaSoriso cvlilebebisa da Cvens cxovrebaze maTi Zireuli
gavlenis gamo gamocemaSi gansakuTrebuli yuradReba davuTmeT am globalur ten
denciebsa da kulturaTa Sedarebebs. es mTliani teqstidanac Cans, magram gansa
kuTrebiT TvalsaCinoa CanarTebis seriaSi `globaluri sakiTxebi/adgilobrivi
Sedegebi~. am SemTxvevaSi `adgilobrivi~ xSirad, Tumca ara yovelTvis, `amerike
lebs~ gulisxmobs. aq iseTi sakiTxebia ganxiluli, rogoricaa globaluri Zalebis
zemoqmedeba sxvadasxva garemoSi mcxovreb adamianTa yoveldRiur cxovrebaze,
magaliTad, ra gavlenas axdens tropikul tyeebSi mcxovreb adamianebze morebis
warmoebis gazrdis globaluri ekonomikis stimuli.
socialuri debatebi da sajaro arCevani
CvenTvis, rogorc individebisa da moqalaqeebisaTvis, sociologiis mniSvn
eloba arsebuli arCevanis gaazrebaSi gamoixateba. kerZod, raki socialuri sam
yaro adamianTa aqtivobis Sedegia, ufleba gvaqvs mis Secvlas xma mivceT. imis xa
zgasasmelad, rogor gvexmareba sociologia, gansakuTrebiT ki zemoxsenebuli
xuTi koncefcia, sajaro sakiTxebisa da arCevanis ukeT gagebaSi, wignSi CanarTTa
seria warmovadgineT amJamindeli ZiriTadi `socialuri debatebiT~. miuxedavad
sakamaTo sakiTxis arsisa, rogor gavaumjobesoT skola an ratom gaxda aborti
politikuri diskusiis sagani, sociologiis ZiriTadi koncefciebi imis Rrmad
CawvdomaSi gvexmareba, ras emyareba socialuri debatebi da ra safrTxea maTSi.
sociologiuri kvlevis meTodebi
sociologia mxolod SexedulebaTa da koncefciaTa Sesaxeb mecniereba ro
dia. is mecnieruli kvlevis saganicaa. saxelmZRvaneloSi uaxlesi da saukeTeso
kvlevebia mocemuli, romelic socialuri cxovrebis sxvadasxva aspeqtis axsnaSi
gvexmareba. erTi mTliani Tavi kvlevis meTodebs eZRvneba. magram amas garda, Cven
CanarTTa seria mivamateT, romelic sociologebma ukanasaknel periodSi Catare
buli mniSvnelovani kvlevebisas gamoiyenes. aseTi CanarTebi maSin aris warmodge
nili, rodesac sakvlevi Tema _ dawyebuli sqesobrivi qcevidan quCis garCevebiT
damTavrebuli _ sakamaTo xdeba. im CanarTebSi, romelSic Zalze mniSvnelovani
kiTxva `ratom~ aris dasmuli, Tavmoyrili informaciis sizuste SevamowmeT. maTSi
aRwerilia kvlevebi da eqsperimentebi, monawileTa siRrmiseuli dakvirveba da sx
vadasxva kulturaTa Sedarebebi, romelic aCvenebs, rogor awydebian mkvlevarebi
winaaRmdegobebs CarCoebs miRma kvlevisas da rogor moipoveben ufro Rrma da
srulyofil informacias mniSvnelovani sakiTxebis Sesaxeb.
-
11
vizualuri sociologia
es saxelmZRvanelo mxolod Teoriisa da kvlevis Sedegebis krebuli rodia;
is kargi magaliTebiTa da gasagebi axsniT sociologiis gacocxlebis mcdelo
baa. es wignze muSaobisas upirveles da umTavres miznad davisaxeT. unda iTqvas,
rom zogierTi udidesi nabiji sociologiur codnaSi daxvewili vizualuri te
qnikis saSualebiT aris gadadgmuli. wina TaobebisaTvis raodenobrivi informa
ciis udidesi nawili cxrilebis saxiT iyo warmodgenili. amJamad, kompiuteruli
grafikis daxmarebiT, amgvari informaciis ufro gasagebi, martivi da mimzidveli
formiT warmodgena SegviZlia. cifrebis garda, wignSi mravalgvar grafiks nax
avT, Tumca es mxolod TvalismomWreli ilustraciebi rodia. rukebi, `namcxvri
seburi~ da `Zeliseburi~ grafikebi da sxv., sociologiuri informaciis vizua
luri formiT warmodgenis saSualebebia. rogorc wesi, isini adamianTa sxvadasxva
jgufisa da socialuri cxovrebis sxvadasxva aspeqtebis Sesaxeb informaciis,
magaliTad, mamakacebsa da qalebSi an Savkanianebsa da TeTrkanianebSi saSualo Se
mosavlis Sedarebis saSualebas gvaZleven.
igive SeiZleba iTqvas fotoebsa da naxatebzec. es ar aris mxolod mimzidveli
suraTebi, romlebic dekoraciis rols asrulebs, isini sociologiuri informa
ciis wyaroa. maTi saTaurebi dagexmarebaT ufro kargad gaigoT suraTiT `naTqva
mi~, magram vizualuri informaciis `wakiTxvis~ unaris ganviTarebaze Tavad unda
izrunoT. axali fotoebi ferTa siuxviT Zvel, xSirad SavTeTr fotoebTan da
naxatebTan aris Serwymuli da warsulis socialur pirobebs asaxavs.
madlierebis niSnad
sociologiis mTavari gakveTili is aris, rom individTa miRwevebi, rogorc
wesi, sxvaTa daxmarebasa da TanamSromlobazea damokidebuli. es sruli WeS
maritebaa am wignTan mimarTebaSic. samive avtori erTmaneTisagan swavlobda da
kvlevisa da weris tvirTs iziarebda. Cven mravali sxva adamianic gvedga mxarSi.
makgrei hilSi (McGraw-Hill) wignze muSaobis sxvadasxva safexurze mravalma adamianma gadamwyveti roli Seasrula. wigns, avtorTa garda, mbeWdavi, koreq
tori, dizaineri da gamyidveli sWirdeba. yvelaze mniSvnelovani daxmareba, al
baT, araCveulebrivma redaqtorebma gagviwies, romlebic Cveni azris ufro cxa
dad gadmocemaSi, sociologiis gacocxlebaSi gvexmarebodnen da amowmebdnen,
rom raime ar gamogvrCenoda. Cven madlierebi varT ana levinis (Ann Levine), meri marSalis (Mary Marshall) da gansakuTrebiT roberta meieris (Roberta Mey-er), romelmac araCveulebrivi redaqtoroba gagviwia. yvelam wina gamocemebzec imuSava da am wignis warmatebaSi didi wvlili miuZRviT. eseni arian fil batCeri
(Phil Butcher) da jil gordoni (Jill Gordon) makgrei hilis gamomcemeli da sociologiis redaqtori. aseve gvsurs Tavdauzogavi SromisaTvis madloba gadavuxadoT
redaqtirebaze, dizainsa da fotoebis moZiebaze momuSave niWier TanamSromlebs
_ qeiT Sainmans (Kate Scheinman), karen quiglis (Karen Quigley), nensi daiers
-
12
(Nancy Dyer), barbara zalcs (Barbara Salz), anete maieskis (Annette Mayeski), emi smeltzlis(Amy Smeltzley) da joel bernStains (Joel Bernstein).
sociologiis ori niWieri maswavlebeli muSaobis procesSi mudam sasarge
blo rCevebs gvaZlevda. madlobas vuxdiT ted vagenaars (Ted Wagenaar) maiamis universitetidan da tom gierins (Tom Gieryn) indianas universitetidan. aseve dagvexmara sociologiis bevri maswavlebeli, romelTac wina gamocemis mixedviT
dagvakvalianes, risi Secvla SeiZleboda studentTa sasargeblod. eseni arian:
Carlz qeisi (Charles Case), avgustas kolejidan (Augusta College); dana dani (Dana Dunn) texasis universitetidan; jon v. a. ehli umcrosi (John V. A. Ehle Jr.) CrdiloeT virjiniis adgilobrivi kolejidan; barens v. jonstoni (Barrance V. John-ston) CrdilodasavleT indianas universitetidan; rabi s. levisi (Ruby C. Lewis), dekalbis kolejidan (Dekalb College); kenet e. mileri (Kenneth E. Miller) dreikis universitetidan (Drake University); kim d. Sopmaieri (Kim D. Schopmeyer) henri fordis adgilobrivi kolejidan da avtar singi (Avtar Singh) aRmosavleT karolinis universitetidan.
SesaZloa daxmarebis lomis wili Cvens studentebze modiodes. sociologiis
Sesavals wlebis ganmavlobaSi aTasobiT students vaswavliT da mniSvnelovan
wilad maTgan viswavleT sociologiuri Sexedulebebisa da informaciis miwo
debis gzebi. zogierTma maTganma damatebiT am wignis axali gamocemis kvlevis
asistentis rolic Seasrula. stiv pfafma (Steve Pfaff), mark regnerusma (Mark Regnerus) da met titolom (Matt Titolo) didi daxmareba gagviwies statistikuri monacemebis ganaxlebis, informaciis moZiebisa da kvlevis procesSi. madlobas
vuxdiT maT da am wigns vuZRvniT yvela Cvens students.
qreg kalhuni
dDonald laiTi
suzen keleri
-
nawili I
mecniereba sazogadoebis Sesaxeb
-
1�
-
1�
sociologiuri warmosaxva
. ZiriTadi koncefciebisociologia, rogorc mecniereba
. mecnieruli meTodi . socialuri faqtebi
sociologiis safuZvlebi
. sociologia da Tanamedrove epoqa . klasikuri sociologiuri Teoriebi
Tavi 1
sociologiuri perspeqtivebi
-
16
-
1�
r a SeiZleba iyos ufro bunebrivi, vidre bavSvis dabadeba?vilma da vilem stiuartebi, 30 wels gadacilebuli holandieli wyvili, Za
lian gaxarebulebi iyvnen: vilmam Soba janmrTeli tyupebi, tuni da koeni. Tavda
pirvelad stiuartebs yuradReba ar miuqceviaT im faqtisTvis, rom tyupebi erT
maneTisgan gansxvavdebodnen, magram Tveebi gadioda da gansxvaveba ufro da ufro
sagrZnobi xdeboda: tuns, iseve, rogorc mis mSoblebs, Ria feris Tma da kani hqonda,
xolo koens _ muqi feris kani da xuWuWa yavisferi Tma.
rodesac stiuartebi TavianT tyupebs saerTo etliT aseirnebdnen, garSemo
myofni gaocebas ver malavdnen: `raa?, eseni tyupebi arian? ki magram, es xom SeuZle
belia?~ xalxi interesdeboda: `koeni hqvia? rogori holandiuri saxelia aseTi eg
zotikuri garegnobis mqone bavSvisTvis!~ bolos, mezobelma vilmas dausva kiTxva,
rac yvelas aeWvebda: `gamimxile Seni saidumlo. or mamakacTan gqonda erTi da imave
dros urTierToba? (niuiork Taimsi, 28 ivnisi, 1995)~. tyupebis sxvadasxva feris
kani garSemomyofebisTvis im faqtis dadastureba iyo, rom vilma qmars Ralatobda.
sinamdvileSi, `saidumlo~ imaSi mdgomareobda, rom 5 wlis ganmavlobaSi sti
uartebis ojaxSi bavSvis Casaxvis yvela mcdeloba warumateblad mTavrdeboda. bo
los maT `in vitro~ ganayofierebis, anu IVF-is specialur klinikas miakiTxes. `in vitro~ iseTi proceduraa, romlis drosac qalis kvercxujredebs iReben sakver
cxeebidan da anayofiereben mamakacis spermiT. ramdenimedRiani inkubaciis Semdeg,
rodesac darwmundebian, rom namdvilad moxda ganayofiereba, eqimebi warmoqmnil
embrions danergaven qalis saSvilosnoSi.
rodesac tyupebis kanis feri garSemomyofTa yuradRebis sagani gaxda da
zurgs ukan CurCuli gamZafrda, stuartebma TavianT eqims mimarTes. dnms tes
tma aCvena, rom koens sxva mama hyavda. Semdgomma, ufro srulyofilma kvlevam ki
yvelafers naTeli mohfina: rodesac vilem da vilma stiuartebi `in vitro~ klinikaSi mividnen, im dRes iq ramdenime aseTi procedura Catarda. rogorc gairkva,
teqnikurma personalma wesebi daarRvia da ori proceduris Casatareblad erTi
sawveTuri gamoiyena. Sesabamisad, aRmoCnda, rom koenis genebis naxevari ekuTvno
da karibis erTerT kunZulze, aribaze mcxovreb mamakacs, romelic klinikas Ta
vis colTan erTad swored im dRes ewvia, ra dResac stiuartebi. stiuartebs un
dodaT TavianTi Svilebi daecvaT stigmatizaciisgan, rom maTTvis aravis daeZaxa
`xelovnuri ganayofierebiT Seqmnili bavSvebi~. stiuartebi daiRalnen Tanaso
flelebis kritikiT, maT aseve SeeSindaT, rom koenisTvis SeiZleboda moekiTxa
mis aribel mamas....
aziaSi gogonebis raodenoba biWebTan SedarebiT izrdeba. rogorc wesi, yov
el 100 gogonaze modis 106 biWi. imdenad, ramdenadac mamrobiTi sqesis axalSobi
lebs gadarCenis naklebi Sansi aqvT, vidre mdedrobiTi sqesisas, adreuli bavS
vobis periodSi gogonebisa da biWebis raodenoba Tanabrdeba. magram indoeTSi,
magaliTad, 1991 wels sqesobrivi Sefardeba aseTi iyo: 929 gogona yovel 1000 bi
Wze (balakriSani, 1994). es Tanafardoba SemTxveviTi ar aris.
saukuneTa ganmavlobaSi bevri aziuri kulturisTvis damaxasiaTebeli iyo bi
WebisTvis prioritetis miniWeba gogonebTan SedarebiT. indoeTis udides nawil
-
1�
Si am sakiTxis mimarT zogadi damokidebuleba aseTia: `gogonas aRzrda mezoblis
mcenaris morwyvas hgavs~ (kusumi, 1993). qaliSvilis yola finansur tvirTad iTv
leba. wesCveulebis Tanaxmad, gogonas mSoblebma mis momaval meuRles sakmaod
didi mziTevi unda SesTavazon; gaTxovebis Semdeg gogona qmris ojaxis nawili
xdeba. qaliSvilebisagan gansxvavebiT, vaJebi agrZeleben ojaxis gvars; da imde
nad, ramdenadac isini memkvidreobiT iReben ojaxis kuTvnil miwas an bizness, iTv
leba, rom isini ojaxis simdidris SenarCunebaze zrunaven. socialuri dazRvevi
sa da moxucebulTa saxlebis ararsebobis gamo, rodesac mSoblebi berdebian, maT
vaJiSvilebi (da maTi colebi) uvlian.
warsulSi mSoblebs mxolod imedi unda hqonodaT da elocaT, rom maT vaJiSvi
li SesZenodaT. dRes ki, axalma teqnologiam SesaZlebeli gaxada, rom vaJiSvilis
dabadeba mSoblebis arCevanze iyos damokidebuli da ara mxolod survilze. am
niocentezisi da masTan dakavSirebuli procedurebi qals SesaZleblobas aZlevs
amoicnos jer kidev daubadebeli bavSvis sqesi da gadawyvitos, dabados igi Tu
aborti gaikeTos. qalTa centrebis kvlevam bombeiSi daadgina, rom amniocentez
isis Semdeg gakeTebuli 8.000 abortidan, 7.999 Canasaxi mdedrobiTi sqesis iyo
(msoflio jandacvis organizacia, 1992). rodesac indoeTis mTavrobam Canasaxis
sqesis niSniT abortebis gakeTebis mizniT amniocentezis gamoyeneba akrZala, Sav
ma bazarma es procedura Tavis Tavze aiRo da daakmayofila arsebuli moTxovna
(balakriSani, 1994). bilbordebi iuwyebodnen: `sjobs 500 rupia gadaixadoT axla
(eqoskopiasa da abortis gakeTebaSi), vidre 50.000 rupia mogvianebiT (mziTvisT
vis)~. eqoskopiis mowyobilobiT SeiaraRebuli specialuri manqanebi dadioda
provinciebSi da im ojaxebs sTavazobdnen `arCevans~, romlebic Tanamedrove sa
medicino momsaxurebis centrebisagan Sors cxovrobdnen.
kulturuli tradiciis mixedviT biWebis yolis survilma da mTavrobis mkacrma politikam, romelic ojaxze _ erTi Svilis yolas gulisxmobs, biWebisa da gogoebis Tanafardoba CineTSi, biWebisken gadaxara.
wyaro: CineTis mosaxleobis aRweris biuro da gamouqveynebeli monacemebi, citirebulia `niu iork TaimsSi~, 21 ivlisi 1993w. gv. a1.
sqema 1.1. sqesis arCeva
CineTSi vaJiSvilebisTvis tradiciuli prioritetis miniWeba garTulebulia
mTavrobis mier SemoRebuli `erTi Svilis~ dadgenilebiT. imisaTvis, rom Seemci
-
1�
rebinaT mosaxleobis raodenobis zrda, 1979 wels CineTis mTavrobam daakanona
mSobiarobis erTerTi yvelaze mkacri sakontrolo politika, rac odesme yo
fila (kuni da li, 1994, ii da sxvani, 1993). wyvilebs ekrZalebaT iyolion erTze
meti Svili. rogorc indoeTSi, CineTSic aikrZala teqnologiis gamoyeneba sqesis
SerCevis mizniT. Tumca, imdenad, ramdenadac teqnologia bevrgan arsebobs, wyvi
lebs martivad SeuZliaT eqimebis moqrTamva Canasaxis sqesis gasagebad. Sedegad
CineTSi axalSobilTa sqesobrivi Tanafardoba mamrobiTi sqesisaken gadaixara (ii
da sxvani, 1993) (ix. sqema1.1).
xelovnuri ganayofierebis teqnologia, iseve rogorc yvela sxva teqno
logia, zrdis adamianis mier bunebrivi procesebis gakontrolebis SesaZleb
lobas. xelovnuri ganayofierebis teqnologia Tavdapirvelad Seiqmna uSvilo
wyvilebis dasaxmareblad, imisaTvis, rom isini mSoblebi gamxdariyvnen. ganayo
fierebis teqnologia aseve exmareboda im wyvilebs, romlebsac genetikuri avad
myofoba aReniSneboda (rogoric aris, magaliTad taizaxis avadmyofoba an kidev
namgliseburi anemia) da asakian qalebs (romlebisTvisac ufro maRalia daunis
sindromiT daavadebuli bavSvis gaCenis riski), imis dasadgenad, rom gaegoT,
janmrTeli daibadeboda Tu ara maTi Svili.
axal teqnologiaTa da sxva movlenaTa gavlenis arsi TviT teqnologiebisa da
maT momxmarebel individTa miRma _ im socialur ZalebSi unda veZioT, romlebic
adamianur qcevas ayalibeben. axali reproduqciuli teqnologiebi cariel ad
gilze rodi Cndeba. isini SobadobaSi samedicino Carevis Tanamedrove tendenciis,
ufro zogadad ki _ mecnierebisa da teqnikis bunebaze `sazedamxedvelod~ gamoy
enebis nawilia. gvian Seqmnili ojaxebi da SeerTebul Statebsa da dasavleTis sxva
qveynebSi patara ojaxebis Seqmnis miswrafeba aseve arsebiT rols asrulebs, radgan
potenciuri Semosavlis wyaro xdeba reproduqciuli klinikebisaTvis (yovel Sem
TxvevaSi SeerTebul StatebSi). aziis zogierT kulturaSi vaJiSvilisaTvis myari
tradiciuli upiratesobis miniWebam da CineTis mTavrobis mier Zalauflebis gam
oyenebam waaxalisa reproduqciuli teqnologiebic. wyvilebis mier reproduqci
uli teqnologiebis gamoyenebis arCevanisa da misi Sedegebis gasagebad maT qcevaze
moqmedi socialuri Zalebi unda gvesmodes. amgvari gageba sociologiur warmosax
vas moiTxovs.
es Tavi sociologiis mimoxilviT daviwyeT. rogor gaamdidra sociologiur
ma perspeqtivam axali teqnologiebis, msoflio movlenebisa da TviT cxovrebis
Cveneuli xedva? wignis winamdebare nawili xuT ZiriTad sociologiur kon
cefcias warmogidgenT, romelsac SemdgomSic SexvdebiT. esenia: socialuri
struqtura, socialuri qcevebi, funqciuri integracia, Zalaufleba
da kultura. Semdeg sociologias mecnieruli kuTxiT ganvixilavT da aRvwerT,
rogor iyeneben sociologebi mecnierul meTodebs socialuri faqtebis Sesaxeb
kvlevebis Casatareblad. dabolos, sociologiis fesvebs gavyvebiT da gavecno
biT klasikur sociologiur Teoriebs, romlebic Tanamedrove Teoriisa da kv
levebis safuZvelia.
-
20
sociologiuri warmosaxva
sociologia ikvlevs adamianuri cxovrebis organizebis gzebs. sociologebi
sxvadasxva garemoSi socialuri cxovrebis Seswavlis mizniT samecniero kvleviT
meTodebsa da Teoriebs iyeneben. isini cdiloben Seiswavlon rogorc intimuri
urTierTobebi, aseve vrceli globaluri qselebi da yvelaferi, rac maT Soris
arsebobs. sociologebi dainteresebulebi arian im gzebiT, riTic adamianebi uka
vSirdebian erTmaneTs. sxva socialuri mecnierebani ZiriTadad Seiswavlian so
cialuri cxovrebis mxolod erT sferos: ekonomika Seiswavlis bazrebis dinamika
sa da produqtebis cirkulacias; politikuri mecniereba uRrmavdeba samTavrobo
da Zalauflebis urTierTobebs; anTropologia ekologiasa da kulturul Ta
viseburebebs ikvlevs; fsiqologia swavlobs biologias, adamianur ganviTarebasa
da individualur mentalur Taviseburebebs Soris urTierTkavSirs. sociologia
ki moicavs yvela am aspeqts. sociologebi yvelaze metad dainteresebulni ari
an socialuri cxovrebis sxvadasxva aspeqtis urTierTqmedebiT – magaliTad, ra
gavlenas axdens religiuri Sexedulebebi bavSvis gaCenis teqnologiebis mimarT
ojaxis damokidebulebaze da, Sesabamisad, ra gavlenas axdens maTi gadawyvetile
bebi samedicino momsaxurebis bazarze, bavSvebis raodenobaze, romlebsac moma
valSi dasWirdebaT skola da a.S.
sociologia gvTavazobs ara mxolod informacias, aramed samyaros dakvirvebi
sa da am samyaroSi Cveni adgilis moazrebis gansakuTrebul gzas. xSirad vcdi
lobT Cveni monawileobiT mimdinare movlenebis axsnas im adamianebis motivebiT,
romlebic pirdapir iyvnen dakavSirebulni ama Tu im movlenasTan. sociologebi
gvibiZgeben, rom mxolod individualuri fsiqologiis amocnobas ki ar davjer
deT, aramed yuradReba mivaqcioT adamianebis damokidebulebebsa da qmedebebSi
arsebul ganmeorebad tendenciebs da sxvadasxva periodis, kulturisa Tu so
cialuri jgufis Taviseburebebidan gamomdinare, am tendenciebis erTmaneTisa
gan gansxvavebas. magaliTad, sociologi ubralod ar ikiTxavs: `ratom iyeneben in
dividebi eqoskopias da `in vitro~ (Sida) ganayofierebas?~ is aseve dainteresdeba
`ram ganapiroba ganayofierebasTan dakavSirebuli teqnologiebis ganviTareba;
romelma jgufebma moaxdines am teqnologiebis popularizacia (an, piriqiT, See
cadnen SezRudvas); visTvis aris xelmisawvdomi xelovnuri gziT ganayofiereba?~
sociologebi individs ar uweven ignorirebas, isini gvaCveneben, rom individis
qmedebaTa da Cveni sakuTari gamocdilebis gasagebad saWiroa socialuri konte
qstis gaTvaliswineba. magaliTad, Cinelebis mier vaJiSvilisaTvis prioritetis
miniWeba ganpirobebulia CineTSi memkvidreobis sistemis specifikiT, imiT, rom
ojaxis gvars mamakaci agrZelebs da winaprebis didi TayvaniscemiT. SesaZloa,
swored es socialuri maxasiaTeblebi iwvevdes Cinelebis mier mamrobiTi sqesis
STamomavlebisaTvis prioritetis miniWebis midrekilebas.
amerikis SeerTebul StatebSi samedicino daxmarebis xelmisawvdomoba ZiriTa
dad ganpirobebulia gadaxdisunarianobiT; uSvilobis mkurnaloba gavrcelebu
-
21
li biznesia. 1995 wels daaxloebiT 3 milionamde amerikelma mimarTa xelovnuri
ganayofierebis klinikebs (begli, 1995), xelovnuri ganayofierebisTvis wyvilebi
xarjaven sul cota 10.000 dolars; xandaxan es Tanxa 100.000 dolarsac ki aRwevs.
janmrTelobis dazRvevis zogierTi saagento ixdis Sida ganayofierebasTan daka
vSirebul xarjebs, magram bevri sadazRvevo saagentos momsaxurebaSi es xarjebi
ar Sedis. xSir SemTxvevaSi ki qals kerZo janmrTelobis dazRvevac ar gaaCnia,
rac niSnavs, rom ganayofierebis axal teqnologiebze xeli mxolod SeZlebulebs
miuwvdeba.
Cveni piradi cxovrebis mraval aspeqts, _ Tundac Cveni dabadebis garemoe
bebs, Cvengan damoukidebeli Zalebi marTavs: ra xnis arian Cveni mSoblebi; gvy
avs Tu ara daZma da ramdeni; Cveni asakisa Tu Taobis ramdeni adamiani gagviwevs
konkurencias vakansiebis dasakaveblad jer sabavSvo baRSi, Semdeg ki _ samsaxur
Si; da isic saTuoa, saerTod, davibadebiT Tu ara. am Sexedulebis gaazreba didi
nawilia im cnebisa, rasac didi amerikeli sociologi raiT milsi `socialur war
mosaxvad~ moixseniebs.
socialuri warmosaxva niSnavs sakuTari gamocdilebis aRqmas socialur sa
myaroSi mimdinare procesebTan mimarTebaSi. es im farTo socialur movlenaTa
aRqmasac gulisxmobs, romlebic araa gamovlenili martooden pirovnul gamoc
dilebaSi. magaliTad, xalxi, visac uSualod hqonia saqme reproduqciul teqno
logiebTan, mozaikis mxolod erT nawils xedavs. mTliani suraTis ageba ki pozi
ciaTa da zneCveulebaTa sistematur mecnierul Seswavlas moiTxovs sxvadasxva
drosa da adgilas, sxvadasxva socialur garemoebasa da socialur klasebSi,
agreTve socialur qmedebaTa gamiznuli Tu uneblie Sedegebis gaTvaliswinebas.
socialuri warmosaxva dagvanaxebs, rom imaze bevrad metni varT, vidre mxo
lod Cvens pirad speqtaklebSi monawile msaxiobebi. is farTo socialuri mov
lenebi, romlebSic CarTulni varT, did socialur scenaze TamaSdeba. rogorc
milsi (1959/70. gv. 3,9) werda:
amJamad [adamianebi] xSirad SeigrZnoben, rom maTi piradi cxovreba
maxeebis qselia. isini xvdebian, rom yoveldRiur samyaroSi Tavs ver
daaRweven problemebs da am gancdaSi xSirad marTalni arian.
am TvalsazrisiT ganvixiloT umuSevroba. rodesac 100 000ian qa
laqSi mxolod erTi kacia umuSevari, es misi piradi gasaWiria da mis
dasaxmareblad, Cveulebriv, misi xasiaTi, unari, agreTve uSualod bed
nieri SemTxveviToba unda gaviTvaliswinoT. magram rodesac umuSevar
ia mravali aTasi, rac ukve socialuri sakiTxia, ver SevZlebT igi erTi
individuumisTvis xelmisawvdom SemTxveviTobaTa rigiT gadavWraT. aq
irRveva SemTxveviTobis TviT struqtura. rogorc problemis swori
formulireba, aseve SesaZlo gadawyvetilebani moiTxovs ganvixiloT
sazogadoebis ekonomikuri da politikuri institutebi da ara ubralod
calkeul individuumTa pirovnuli situacia da xasiaTi.
ganvixiloT omi. rodesac omi iwyeba, pirovnebis winaSe wamoWri
-
22
li problema SeiZleba iyos: rogor gadarCes anda rogor daiRupos
gmirulad; rogor gamdidrdes omis pirobebSi; rogor miaRwios maRal,
usafrTxo, samxedro Tanamdebobas, ra wvlili Seitanos omis damTavre
baSi... xolo omis struqturuli sakiTxebi kavSirSia mis socialur
mizezebTan; im xalxis tipTan, romelic mas warmarTavs; mis zegavlenas
Tan ekonomikasa da politikaze, ojaxisa da religiur institutebze;
erTa da saxelmwifoTa qaosur upasuxismgeblobasTan.
sociologiuri warmosaxva xels gviwyobs CavxvdeT rogorc pirovnul gamoc
dilebas, aseve sazogadoebriv sakiTxebsac.
Cven gvgonia, rom mniSvnelovan pirad gadawyvetilebebs _ rogorc, davuSvaT,
bavSvebis gaCenaa _ damoukideblad viRebT. sinamdvileSi Cvens pirovnul arCev
ans socialuri Zalebi gansazRvravs. amas Sobadobis cvalebadi maCvenebelic mow
mobs. XX saukunis pirvel naxevarSi SeerTebul StatebSi Sobadoba nela, magram
mudmivad iklebda. meore msoflio omis Semdeg, meurneobis ganviTarebam, binaT
mflobelobis saxelmwifo mxardaWeram da gareubnebis zrdam, qalebis daTxovnam
samsaxuridan omis veteranTaTvis adgilis dasaTmobad da sxva faqtorebma bavS
vebis `bumi~ gamoiwvia. 196070ian wlebSi Sobadobis maCvenebeli kvlav daeca,
radgan marto cxovreba, uSvilo ojaxebi da gayra Cveulebrivi da ufro misaRebi
gaxda. 1980ian wlebSi es tendencia ramdenadme ukuiqca, radgan bavSvebis `bumis~
Taobam daiwyo Svilebis gaCena da qalebs, romlebmac dedoba gadades, drom mou
wia. amJamad, bevri axalgazrda qali, winamorbedi TaobisTvis damaxasiaTebeli
nayofierebis problemaTa SiSiT, amjobinebs adre gaaCinos Svili. es cvlilebe
bi milionobiT individualur gadawyvetilebaTa erTiani Sedegia, magram drois
politikurekonomikur klimatsac Seesatyviseba (laskeri da borgi, 1994).
ZiriTadi koncefciebi
sociologia socialuri fenomenis sakuTari xedvis Camosayalibeblad da mis
specifikur niSnebsa da sakiTxebze yuradRebis gasamaxvileblad, sxva mecniereba
Ta msgavsad, cnebebs iyenebs. Cveulebriv, yoveldRiur saubarSi xSirad gamoiyene
ba sociologiisgan nasesxebi mravali cneba da termini _ magaliTad, `asakobrivi
jgufi~ anda `Sida qalaqi~ _ magram isini sociologiis konteqstSi gamoyenebisas
ufro specifikur mniSvnelobas iZenen. ganvixilavT xuT mTavar cnebas, romleb
sac sociologebi socialuri cxovrebis umniSvnelovanes movlenaTa Sesafaseb
lad iyeneben.
struqtura
socialuri struqtura im xalxis urTierTobebis, poziciebisa da rao
denobis modelia, vinc mosaxleobis, mcire jgufi iqneba es Tu mTeli sazogadoeba,
socialuri organizebis `ConCxs~qmnis. urTierTobebi arsebobs, Tuki adamianebi
-
23
SedarebiT mdgrad da xangrZliv interaqtiursa da/Tu ormxriv damokidebule
baSi arian _ magaliTad, qorwineba an samsaxuri _ pirovnebaTSoris doneze,
anda ganaTlebisa Tu jandacvis sistemaTa msgavsi institutebi _ ufro farTo
gagebiT da abstraqtul doneze. poziciebi (zogjer statusebad moxseniebuli)
gansazRvravs adgils socialur urTierTobaTa sqemaSi, rogorc _ deda, prezi
denti, mRvdeli, _ rac, Cveulebriv, qcevis (rols rom uwodeben) mosalodnel
yaidas gansazRvravs. xalxis raodenoba sxvadasxva kategoriis SigniT (rogori
caa: qalTa klubebi Tu eris gansaxleba, martoxela dedebi Tu momuSave qalebi) da
gansakuTrebiT, am kategoriaTa SefardebiTi odenoba (rogoricaa: mosaxleobaSi
samocdaTxuTmets gadacilebuli mosaxleobis procentuli raodenoba an armiaSi
momsaxureTa Soris oficerTa proporciuli raodenoba), zemoqmedebas axdens so
cialur struqturaze.
mniSvnelovania ganvasxvavoT socialuri struqtura da pirovnebebi an `per
sonali~. universitetis struqtura, magaliTadAD, SedarebiT Ystabiluria, Tumca
personali mudmivad icvleba. yovel gazafxulze bolo kursis studentebi am
Tavreben da Semdeg Semodgomaze maT adgils axlad Semosuli kursi Seavsebs. icv
lebian pirovnebebi inglisurisa da qimiis fakultetebze, agreTve fexburTis
gundsa da sauniversiteto gazeTis StatSi. es SeiZleba gansakuTrebul adamianeb
sac Seexos, visac reqtoris, dekanis, kaTedris gamgisa Tu fexburTis mwvrTnelis
Tanamdeboba uWiravs. TanamSromelTagan zogi sruli profesori xdeba, zogic sxva
universitetSi midis. personalSi mimdinare am cvlilebaTa miuxedavad, ZiriTa
di struqtura _ urTierToba administracias, fakultetebsa da studentTa
korpuss Soris, profesorebsa da studentebs Soris, maRal da dabalkurselebs
Soris da a. S. _ Zalze nela icvleba an sulac ucvlelia. struqtura ayalibebs
SesaZleblobebs adamianebisaTvis, Tumca xalxic axdens gavlenas struqturaze.
magaliTad, Tuki Semosul studentTa ricxvi iklebs, SesaZloa, zogi profesori,
daiTxovon an datvirTva Seumciron. rodesac kolejSi Semsvlel qalTa raodeno
ba imatebs, Cndeba qalTa saerTo sacxovreblebis, qalTa saswavlo da sportuli
programebis moTxovnileba.
socialuri struqtura socialuri cxovrebis stabilurobis wyaroa, Tumca
cvlilebaTa gamowveva da warmarTva struqturul faqtorebsac SeuZlia. erT
Sviliani ojaxis politikaSi gamoxatuli ojaxis dagegmvis mkacri programis Se
muSaveba CineTSi mosaxleobis mkveTri zrdiT iyo gamowveuli. CineTis mosaxleo
bis ara mxolod raodenoba, aramed misi mateba Sedegad mohyva komunisturi
xelisuflebis mier gaumjobesebul kvebis sistemasa da janmrTelobis dacvas. es
niSnavs imas, rom CineTis mosaxleobis nawili axalgazrdaa da STamomavlobis Se
qmnis asaks aRwevs. amdenad erT wyvilze bavSvebis raodenobam rom iklos kidec,
dabadebuli bavSvebis raodenoba mainc didi iqneba. ase rom, arsebobda mosaxle
obis mosalodneli swrafi zrdis struqturuli mizezi (Warb mosaxleobaSi STa
momavlobisTvis momwifebuli adamianebis raodenobis maRali procenti). Tu am
qveyanaSi mosaxleobis mateba ar Seferxda, ekonomikisa da soflis meurneobis
ganviTarebis Sedegebs `STanTqavs~ mzardi mosaxleoba da cxovrebis xarisxi ar
-
2�
gaumjobesdeba. amitom ojaxis dagegmvis programis farglebSi CineTma Casaxvis
sawinaaRmdego teqnologiebis investireba moaxdina.
rogorc vnaxeT, CineTma mosaxleobis raodenobis kontrolisaTvis Zalis
mieri politika SeimuSava. aman gauTvaliswinebeli Sedegebi gamoiRo _ Cineli
wyvilebi (ultrabgeriTi gamokvlevisa da abortis saSualebiT), tradiciis Ses
abamisad, amjobinebdnen vaJi hyolodaT. amiT gamowveul sqesTa disbalanss mniS
vnelovani struqturuli rRveva mosdevs. rodesac meti biWi ibadeba, oci wlis
Semdeg iqmneba qalebis nakleboba ucolo mamakacebisaTvis. es niSnavs aramarto
imas, rom mamakacebis nawili ver moaxerxebs sacolis povnas, aramed imasac, rom
asakovani mamakacebi iZulebuli iqnebian SedarebiT axalgazrda qalebze iqorwi
non (ramac SesaZloa Seaferxos qalebi, ganaTlebis saSualebiT daimkvidron sta
tusi). garda amisa, naklebi iqneba qaliSvili da rZali, raTa xandazmul adamianebs
mouaros, amitom xelisuflebas meti Zalisxmeva dasWirdeba maTi siberis uzrunv
elsayofad. mTavrobis mier qalTa umaRlesi ganaTlebis xelSewyoba da tradici
ulad mamakacur profesiebSi maTi waxalisebasac gamoiwvevs qalebis naklebobas
tradiciul qalur saqmianobasa da socialur rolebSi.
nayofierebis Sablonebi dasavleTis qveynebSic iwvevs socialuri struqturis
Camoyalibebas. Sobadoba iklebs, Tuki wyvilebi naklebi Svilis yolas gadawyveten
(nawilobriv, Sobadobis sakontrolo teqnologiebis saSualebiT). Cveni axali
ojaxuri struqtura, sadac erTda orSviliani ojaxebi normadaa miCneuli, me
tad cvlis ojaxuri cxovrebis yaidas, skolebze moTxovnilebas, aiolebs profe
siuli karieris Seqmnas qalebisaTvis da cxovrebis mraval aspeqts gansazRvravs
CrdiloeT amerikasa da evropaSi. wyvilebi, vinc patara ojaxis Seqmnas apirebs,
bavSvsac ufro gvian aCenen. SeerTebul StatebSi pirveli mSobiarobis daaxloe
biT meoTxedi ocdaaTiormoci wlis asakSia (maranto, 1995). es imas niSnavs, rom
oci wlis Semdeg kolejebsa da universitetebSi Semsvleli axalgazrdebis meo
Txeds sapensio asakis mSoblebi eyolebaT (rac asakovan mSoblebs aiZulebs sam
saxurSi darCenas, xolo mTavrobas _ gauzardos daxmareba umaRlesi ganaTlebis
miRebis msurvel axalgazrdebs).
moqmedeba
moqmedeba aRniSnavs qcevas, romlis arCevani bevrad aRemateba instinqtursa
Tu refleqsurs. moqmedeba socialuria erTi mxriv, radgan sxva adamianebsac Seexeba
da, meore mxriv, sxvaTa mier Seqmnil garemoebebzec aris damokidebuli. sinamdvile
Si adamianad da pirovnebad qcevis TviT procesia socialuri. Cven vswavlobT enas,
Rirebulebebsa da qcevas, pirvel yovlisa, socialuri urTierTobis meSveobiT.
socialuri moqmedeba SeuZliaT ara mxolod pirovnebebs, aramed jgufebsa
da iseT rTul organizaciebs, rogoric korporaciebi Tu xelisuflebebia. Cven,
rogorc pirovnebebs, sakuTari pirobebis Sesacvlelad moqmedeba SegviZlia, maga
liTad, yoveldRiurad vvarjiSobT kalaTburTSi, raTa ukeTesi moTamaSe gavxdeT,
anda vwevriandebiT anonimur alkoholikTa organizaciaSi, raTa vadoT organizm
sa da urTierTobebze mavne CvevaTa damangreveli zemoqmedebis SeCereba. rogorc
-
2�
individualurad, aseve jgufebsa da organizaciebSi gawevrianebiT SegviZlia
sazogadoebis Secvlas vecadoT _ SevarbiloT rasobrivi SuRli, gavaumjobe
soT jandacvis sistema, gadavarCinoT saxelmwifo tyeebi anda movaxdinoT revo
lucia. sazogadoebriv qmedebaTagan zogierTi yvelaze mniSvnelovani warmoqmnis
axal urTierTobebs, vTqvaT, rodesac qorwinebisas nefepatarZali warmoTqvams:
`Tanaxma var~ an axali saxelmwifosa Tu organizaciis damaarseblebi mis gansaxor
cieleblad da socialuri struqturis misaniWeblad konstitucias SeimuSaveben.
es qmedebani, Tavis mxriv, axal samoqmedo pirobebs qmnis. daqorwinebul mamakacsa
da qals, SesaZloa, Sinaganma da gareganma faqtorebma aiZulos bavSvis gaCena; Svi
lis dabadebis Semdeg, miuxedavad maTi Zalisxmevisa, Tanabrad gainawilon mSoblis
pasuxismgebloba, SesaZloa, isini gaucnobiereblad mainc aRmoCndnen sqesobrivad
stereotipul rolebSi.
xSirad uciloblad migvaCnia Cveni socialuri garemos aspeqtebi, TiTqos isini
yovelTvis arsebobda an axlaxans, saswaulebriv da meyseulad Seiqmna da ar vuwevT
angariSs socialuri moqmedebis mniSvnelobas. magaliTad, axali reproduqciuli
teqnologiis SemoReba ar yofila mecnieruli ganviTarebis TavisTavadi nayofi,
romelic aucileblad warmoiSoboda. es iyo `xalxis gansazRvrul jgufTa mier
gansazRvrul drosa da adgilas miRebul sagangebo gadawyvetilebaTa Sedegi,
maT moTxovnilebas rom Seesabameboda~ (uaismeni, 1994). aseTive Zalisxmevas unda
movuxmoT unayofobis mizezTa dasadgenad da Casaxvis aRmkveTi saSualebebis ga
mosaZebnad, agreTve Svilad ayvanis samsaxurebis gasafarToeblad, raTa savarau
do mSoblebi da mitovebuli umweo bavSvebi erTmaneTs daukavSirdnen.
erTSviliani ojaxis politika CineTSi da bavSvis sqesis SerCeviT aborti indoe
li ojaxebis mier socialuri moTxovnebis mkafio magaliTebia. da mainc, pirovne
baTa mier miRebuli kerZo Ogadawyvetilebebi socialuria. davuSvaT, ocdaCvidmeti
wlis martoxela atlanteli qali xelovnuri ganayofierebis gziT xdeba deda. ra
tomaa misi moqmedeba `socialuri~? pirvel yovlisa, imitom, rom igi damokidebu
lia arsebul socialur pirobebze. miuxedavad imisa, rom es teqnologia ocdaxuTi
wlis winaTac arsebobda (da, udavod, zogierTi imdroindeli `SinaberasTvis~ sa
surveli iqneboda), maSin eqimebis umetesoba uars ityoda daorsulebaSi daxmare
boda martoxela qals. amaTanave, gaTxovili iqneboda Tu martoxela, ocdaaTs
gadabijebuli qalisTvis metad didi iyo daunis sindromiani bavSvis gaCenis riski.
amJamad, martoxela dedoba samarcxvinod aRar iTvleba, xolo Tanamedrove mSobia
robamdel testebs SeuZlia genetikuri problemebi orsulobis periodSive gamoav
linos. garda amisa, qalis moqmedeba socialuria, vinaidan igi sxva adamianebsac
Seexeba: bavSvs, mamas (Tundac anonimur donors, Tuki bavSvi mogvianebiT masTan
Sexvedras isurvebs) da ufro farTod, sazogadoebasac.
amniocentezisi da masTan dakavSirebuli teqnologiebi saSualebas gvaZlevs
zogierTi Tandayolili defeqti da genetikuri nakli muclad yofnis periodSive
gamovavlinoT. genetikur tests winaswar SeuZlia gansazRvros colqmris Sansi,
uaryofiTi genebi gadasces Svils. taizaxis genis (nela mimdinare davaadeba, ad
reul asakSi mtkivneul sikvdils rom iwvevs) mqone mSoblebs oTxidan erT SemTx
vevaSi emuqreba am seniT daavadebuli bavSvis gaCenis saSiSroeba. warsulSi maT
-
26
an tkivilisa da tanjvis riski unda gaewiaT, an uari eTqvaT Svilis yolaze. amJa
mad mSoblebs winaswar SeuZliaT gaigon, rom taizaxis geni aqvT. Tuki es orive
aReniSneba, isini amjobineben bavSvi iSvilon, vidre taizaxis genis mqone Svili
moavlinon amqveynad. es arCevani SesaZlo gaxda, radgan teqnologia viTardeba,
eqimebs surT gardaqmnebis danergva da a.S.
kultura
kultura azrovnebis, aRqmis, Sefasebisa da urTierTobis metnaklebad inte
grirebuli modelia, romelic xalxis cxovrebis wesis nawilia. mravali im niSan
Tagan, romelTac sakuTari Tavis adamianad mosaazreblad movixmobT _ ena, zneo
ba, teqnologia, unari _ Cveni kulturis elementebia, romlebsac ojaxebidan
moyolebuli socialuri urTierTobisas viTvisebT kulturuli institutebiT
_ skolebi iqneba Tu religiuri dawesebulebebi _ sargeblobis. kultura gvama
ragebs resursebiT azrovnebisa da moqmedebisaTvis, romelTagan umniSvnelova
nesi enaa. kultura gvawvdis agreTve kriteriumebs moqmedebis mniSvnelobis
Sesafaseblad. erTerTi sakamaTo sakiTxia abortis legalizacia da misi xelmis
awvdomoba yoveli amerikeli qalisaTvis. am sakiTxze yovel Cvengans mxolod pi
radi Sexedulebis gamoTqma SeuZlia (iseve, rogorc mraval sxvaze), radgan unda
gadavwyvitoT nayofis `sicocxlis ufleba~ davayenoT pirvel adgilze, Tu `qa
lis arCevanis ufleba~. Cveni saziaro kultura gvexmareba am ori ideidan erTi
avirCioT da vikamaToT maTze. Cveni kultura pozitiur Rirebulebas aniWebs si
cocxles zogadad da agreTve arCevans anu Tavisuflebas. aborti is sakiTxia, sa
dac sxvadasxva kulturuli Rirebulebebi upirispirdeba erTmaneTs.
bevr aziur sazogadoebaSi kulturuli Rirebulebebi ubiZgebs adamianebs
vaJebi amjobinon qaliSvilebs. arcTu aSkarad, aziuri kulturebi midrekile
bas avlens. jgufs (gansakuTrebiT _ ojaxs) meti Rirebuleba mianiWos, vidre
pirovnebas, sazogadoebrivi wesrigi da harmonia ki pirovnul Tavisuflebaze
maRla daayenos. bevri Cineli xvdeba, rom saxelmwifosTvis swori da xelsayre
lia mosTxovos wyvilebs bevri Svilis yolis survili mTlianad sazogadoebis
keTildReobas Seswiros, magram rogorc SeerTebul StatebSi abortis SemTxveva
Si, CineTSi ojaxisa da sazogadoebrivi dakveTis RirebulebaTa Sejaxeba xdeba:
erTi Rirebulebis (socialuri keTildReobis) sasargeblo qmedeba avtomaturad
Trgunavs meore maTgans (didi ojaxis mniSvnelovnebas).
kultura warmogviCens idealebs, romlebic pirad ocnebebsa da survilebs ay
alibebs. dasavleTSi uSvilo qorwinebebi amJamad ufro misaRebia, vidre warsul
Si, magram maT axlac ar miiCneven idealad. bavSvebTan saubrisas frazas _ `rode
sac gaizrdebi~ imdenad xSirad moayoleben _ `da deda/mama gaxdebi~, rom isini
Tanabar mniSvnelobas iZenen (laskeri da borgi, 1994). qalis ideali CvenTvis de
dobaa, kacisa _ mamoba. kultura, socialur wnexSi moyolili, ocdaaTs gadabi
jebul uSvilo wyvilebs xSirad arasrulfasovnebas ganacdevinebs. rac ufro met
Svils aCenen maTi megobrebi, isini sul ufro metad arian amovardnili (an Tavs
grZnoben aseTad) socialuri konteqstidan. Cveni kultura, umeteswilad, ego
-
2�
istebad da ucnaurebad aRiqvams uSvilo adamianebs. ara mxolod uSvilo wyvili,
aramed martoxela uSvilo qali, lesboseli iqneba Tu heteroseqsuali, normidan
gadaxvevad iTvleba. Tuki Svilebis aryola egoistobadaa miCneuli, mxolod erTi
bavSvis gaCena _ uaris Tqma mis dasa Tu Zmaze _ arcTu bevrad ukeTesad aRiqmeba.
miuxedavad aSkara simcdarisa, fexmokidebulia stereotipi, TiTqos dediserTa
bavSvebi ganebivrebuli da umarTavi arian. metic, Cven rogorc kultura, `bune
briv~ mSobiarobas vamjobinebT bavSvis Svilad ayvanas, Tundac bunebrivi mSo
biaroba maRali teqnologiebis samedicino Carevis Sedegi iyos.
garda amisa, kultura, SesaZlebels xdis axal teqnologiebs socialurad
organizebuli informaciis maragis meSveobiT, romlebzec muSaoben eqimebi, ga
momgoneblebi, saxelmwifo moxeleebi da maTi mzgavsi Cveulebrivi adamianebi.
amerikul kulturas mravalwilad teqnologiebi ayalibebs. Cven did energias
vandomebT mowinave teqnologiebs. mecnierebisa da teqnologiebis miRwevebma
ukanaskneli 200 wlis ganmavlobaSi Secvala Cveni warmodgena adamianis SesaZle
blobebze. winaparTagan gansxvavebiT, romelTa rwmena bunebisa Tu RvTis mier
dawesebul CarCoebSi iyo moqceuli, gvwams, rom yvela problemas gadavWriT, Tuki
xelT teqnologia gveqneba. buneba asaTvisebel da dasamuSaveblad xelmisawvdom
maragad warmogvidgeba da ara sakralurad Zlevamosilad, romlis gardaqmna gve
krZaleba. es adamianis bunebazec vrceldeba, rasac SobadobasTan dakavSirebuli
axali teqnologiebic gvidasturebs.
Zalaufleba
Zalaufleba socialurad moqmedi romelime piris unaria, gansazRvros so
cialuri organizaciis struqturisa Tu movlenebis kursi. SesaZloa Zalaufleba
socialurad moqmed sxva pirTa nebis sawinaaRmdegod gamoiyenebodes, raTa aiZu
los maT imis Cadena, rac ar surT, anda gamoiyenebodes sxva pirTa nebis Camosayali
beblad, rom esa Tu is saqcieli Caidinon (an piriqiT). pirveli saxiT gamtacebeli,
roca iaraRis muqariT aiZulebs mZRols waiyvanos ukacriel adgilze, sadac arc
policiaa da arc mowme. sxvisi nebis Camosayalibeblad Zalauflebas iyenebs mwar
moebeli, roca reklamis saSualebiT moandomebs momxmarebels misi produqciis
SeZenas, maT Soris iseTsac romelze manamde arc ufiqria. aSSis mTavroba Tavis
Zalauflebas iyenebs amerikuli sazogadoebis struqturis Camosayalibeblad,
kerZOod, ipoTekuri sesxebis gadasaxadebisgan gaTavisuflebas uiolebs binaTm
flobelebs, mxars uWers saSualo klasisa da danarCeni sazogadoebis wvlilsa da
pasuxismgeblobas maTi gaerTianebebisadmi.AAA A A A aRvniSnavT, rom Zalaufleba SeiZleba
gamoiyenebodes rogorc oficialur, aseve kanongareSe pirTa mier, an ufro zus
tad, socialur SemsrulebelTa, magaliTAad, korporaciebisa Tu mTavrobebis mier.
CineTis xelisufleba aSkarad iyenebs Zalauflebas, rodesac Tavisi kanon
proeqtebiT zRudavs ojaxebs erTi bavSviT da nergavs axal teqnologiebs `arasa
survel~ mSobiarobaTa aRsakveTad. aseTi eqstremaluri da sakamaTo politikis
gatareba mxolod CineTis msgavs avtoritarul mmarTvelobas Tu SeuZlia. mo
saxleobis msgavsi problemebis, magram susti xelisuflebis mqone sxva qveynebs _
-
2�
indoeTs, indonezias, nigerias, ojaxis dagegmvis efeqturobisaTvis ufro Znelad
gansaxorcielebeli saSualebebis Zieba uwevT.
mTavrobis mier Tavisi Zalauflebis gamoyeneba Sobadobis kontrolisaT
vis miuRebelia amerikelTa umravlesobisaTvis. Tumca es praqtika amerikisTvis
arc ise `ucxoa~, rogorc gvgonia. 1930 wels bevri amerikeli mecnieri emxroboda
evgenikas _ mosaxleobis xarisxis gaumjobesebis mcdelobas SerCeviTi repro
ducirebis gziT. ocdaaTze met StatSi miiRes kanoni iZulebiTi sterilizaciis
Sesaxeb, rac miznad isaxavda sazogadoebis gawmendas `gariyulebis~ _ loTebis,
narkotikebis momxmareblebis, epilefsiiT Sepyrobilebis, sulierad daavadebu
lebis, damnaSaveebisa da, gansakuTrebiT, gonebrivad CamorCenilebisgan, visi
problemebic memkvidreobiTad iTvleboda. evgenikas socialur (da ekonomikur)
sakiTxTa mecnierul gadawyvetad ganixilavdnen. erTi oficialuri warmomad
genlis TqmiT, maTTvis STamomavlobis Seqmnis danebeba `sazogadoebis eqstrava
ganturobas~ niSnavda (larsoni, 1995, gv.120). amdenad, `mecnierebas~ ufro popu
laruli crurwmenebi gansazRvravda, vidre mecnierebisTvis damaxasiaTebeli
winaswari ganWvretis faqtobrivi unari. ase rom iyos, abraam linkolnis mSoblebi
saTvis, romelTagan erTi fsiqikurad daavadebuli iyo, xolo meore _ loTi, Svi
lis gaCena unda agvekrZala. da mainc, iZulebiTi sterilizacia zogierT StatSi
197080ian wlebamde rCeboda ZalaSi (amJamad zogierTni SiSoben, biogenetikis
miRwevebma evgenikis politika kvlav ar gamoaRviZos).
fuli Zalauflebis erTerTi formaa. SeerTebul StatebSi ganayofierebaze
momuSave klinikebi metwilad komerciuli dawesebulebebia maTTvis, vinc Se
Zlebs gaistumros dadgenili momsaxurebis safasuri. kanadasa da evropis bevr
qveyanaSi es momsaxureba xalxis umetesobisaTvis xelmisawvdomia, radgan saxelm
wifo jandacvis sistema afinansebs. am sazogadoebaTa farTo jgufebs SeuZliaT
Tavisi politikuri Zalis gamoyeneba, raTa dabegvra mTeli mosaxleobis jandac
vis sasargeblod moxdes da ar emyarebodes mxolod kerZo dazRvevasa da pirad
angariSsworebas, rogorc es SeerTebul StatebSia miRebuli. Tumca am qveyana
Sic ganayofierebis ZviradRirebuli momsaxurebisaTvis gadaxdisas adgilobrivi
xelisufleba gamoyofs Tanxebs. amdenad, am sakiTxSi Tavs iyris mTavrobis Za
laufleba moqalaqeTa dabegvris da amoRebuli Semosavlebis gankargvis gzebis
Ziebisas, da agreTve SeZlebuli (kargad organizebuli) jgufebis Zalaufleba,
romelic zewolas axorcielebs xelisuflebaze, raTa `xalxis fuli~ am jgufebis
sasargeblod daixarjos.
sociologebi mTlianad socialuri sistemis Zalauflebasac Seiswavlian, ro
melic pirovnebaTa, jgufTa Tu organizaciaTa Zalauflebisgan gansxvavebulia.
amerikul sazogadoebas meti Zalaufleba aqvs, vidre, davuSvaT, eTiopiisas. es
ar niSnavs, rom amerikas aqvs samxedro Zalaufleba, romelic brZolaSi daamar
cxebs eTiopias anda ekonomikuri berketebi eTiopiis Sesaviwroveblad. es ufro
exeba teqnologiuri, ekonomikuri da socialuri ganviTarebis dones, romelic
am sazogadoebebSi xalxis cxovrebas gansazRvravs. amerikelebs umuSevrobisa
da siRaribis gamocdileba aqvT, magram SimSiliT iSviaTad ixocebodnen. eTiopi
aSi, piriqiT, xSiria sastiki SimSiloba, rasac ara mxolod hava, aramed SedarebiT
-
2�
primitiuli teqnologia, ekonomikis ganviTarebis dabali done da socialuri
aSliloba iwvevs. Tanamedrove industriuli sazogadoeba xalxs ganrigis, tabe
luri drois, SezRuduli vadebis enaze azrovnebas aiZulebs. eTiopiis msgavs mi
waTmoqmed sazogadoebaSi es droiTi zewola matulobs, rodesac qalaqebis, sam
saxurebis, Tanamedrove industriis ganviTareba iwyeba. droSi gaTvlili amgvari
cxovreba ar aris mimzidveli, magram xalxi iZulebulia miiRos igi. eTiopiaSic
da SeerTebul StatebSic piradi identuroba erovnul identurobasTan ufro
mWidrodaa gadanaskvuli, vidre separatistul eTnikur identurobasTan. Cven
vixdiT gadasaxadebs da umeteswilad vaRiarebT samxedro samsaxuris aucileb
lobas, radgan gvwams, rom Cveni rogorc pirovnebaTa gadarCena da cxovrebiseuli
gza sakuTari qveynis gadarCenasTanaa dakavSirebuli. nacionalizmi Zalauflebas
iyenebs patriotul grZnobaTa mobilizebisaTvis. es Zalaufleba damaxasiaTebe
lia ara romelime erTi socialuri SemsruleblisaTvis (Tumca pirovnebebsa da
jgufebs SeuZliaT patriotul grZnobebs mouxmon), aramed sazogadoebisTvis,
rogorc mTlianisaTvis.
funqcia
adamianis dabadeba sazogadoebisgan gamijnuli ar aris. gaCenili bavSvebis rao
denoba, gogonebi iqnebian Tu biWebi, jansaRebi Tu arajansaRebi, gavlenas axdens
skolebze, SromiT bazarze, qorwinebis modelze, xandazmulTa mzrunvelobaze da
a.S. socialuri struqturisa da socialuri organizaciis sxvadasxva aspeqti funq
ciurad erTmaneTTanaa dakavSirebuli. sazogadoebis erT nawilSi momxdari mov
lena exeba da gansazRvravs sxva nawilebSi mimdinare procesebs. magaliTad, Tuki
viTardeba axali samedicino teqnologiebi dRenaklul CvilTa gadasarCenad, am
Zviri teqnologiis safasuris dasafarad imatebs sadazRvevo Tanxac.
adre funqciur urTierTkavSirebs sociologebi xSirad xsnidnen `organuli
analogiis~ saSualebiT. iseT organizmSi, rogoric adamianis sxeulia, guli,
filtvebi, tvini da sxva organoebi sruqturulad diferencirebulia, Tumca _
funqciurad SekavSirebuli. sisxlis miwodeba filtvebisaTvis gulis muSaobazea
damokidebuli; yvela sxva organo damokidebulia filtvebis mier sisxlis Jang
badiT gamdidrebaze; tvini sxeulis mraval operacias nervuli sistemis saSuale
biT xelmZRvanelobs, magram Tavadac gulisa da filtvebisgan iRebs JangbadiT
gamdidrebul sisxls da a.S. Tuki guliscema regularuli araa anda filtvebi ver
awvdis sakmao Jangbads an tvinia dazianebuli, mTliani sistema _ organizmic zi
andeba. sazogadoebebi araa iseve mtkiced integrirebuli, rogorc biologiuri
organizmebi, magram maTi calkeuli nawilebic damokidebulia erTmaneTze, raTa
imuSaon, rogorc sistemebma. amdenad, reproduqciuli teqnologiebi mxolod im
itom arsebobs, rom samedicino saswavleblebi amzadebs eqimebs, mkvlevrebi avi
Tareben teqnologiebs, ekonomika qmnis dovlaTs maT asanazRaureblad da a.S.
termini _ funqcia aRniSnavs am wvlils, romelic socialur urTierTobas,
pozicias, organizebas, Rirebulebasa Tu sazogadoebis sxva aspeqtebs Seaqvs far
-
30
To socialur sistemaSi. funqciurad integrirebuli sistemis yoveli nawili ax
dens zemoqmedebas da Tavadac ganicdis zemoqmedebas sxvebisgan. aseTia skolebis
funqcionireba studentTa mosamzadeblad, vinc SeZlebs damqiraveblisTvis
saWiro samuSao Seasrulos da sazogadoebriv cxovrebaSi miiRos monawileoba,
rogorc sakuTari qveynis moqalaqem. SeuZlebelia CavwvdeT skolis arss, Tuki mas
gamijnulad SeviswavliT _ aucilebelia sazogadoebis sxva nawilebTan misi kav
Siris gaTvaliswineba. Tavis mxriv, skola funqciurad TviTonac organizebulia:
sxvadasxva sagnis maswavleblebi, administratorebi, moswavleebi, biblioTek
arebi da materialuri obieqtebic ki, dafebisa da wignebis CaTvliT, sxvadasxva
funqcias asruleben. funqciuri integracia xarisxzea damokidebuli _ ramde
nad SeuZlia jgufisa Tu sazogadoebis nawilebs metnaklebad harmoniuli Tanam
Sromloba anu urTierTSewyobili moqmedeba.
zogjer socialuri sistemis erTi nawili ise moqmedebs, rom sistemis, rogorc
mTlianis efeqtur muSaobas aferxebs. am SemTxvevaSi igi `disfunqciuria~. maga
liTad, zogierTis mtkicebiT, axali reproduqciuli teqnologiebi disfunqci
uria, radgan sxva, ufro saSur moTxovnilebebs (rogoricaa jandacva, saTanado
kveba da ganaTleba sabavSvo baRebSi, Raribi orsuli qalebis daxmareba) aklebs
resursebs da savaraudo mSoblebs ubiZgebs ganayofierebis xelovnur xerxebs
mimarTon Svilis ayvanis nacvlad, rac obol da mitovebul bavSvebs moyvaruli da
mzrunveli ojaxebis gareSe tovebs.
zogjer SegviZlia reproduqciuli teqnologiis sasikeTo, saswaulebrivi
Sedegebi davinaxoT, roca uSvilobis problemebis mqone wyvilebs bavSvis gaCenis
saSualeba eZlevaT, SegviZlia davinaxoT safrTxec _ zneobrivad saCoTiro Ca
reva bunebisa Tu RvTis nebaSi. es piraduli gansjis gadasawyvetia. magram am axali
teqnologiis gasagebad _ rad ganviTarda igi, rogor mimarTebaSia pirovnebasa
Tu mTlianad sazogadoebasTan, vis exmareba (Tu azaralebs) yvelaze metad da saiT
mivyavarT _ yvela is sakiTxi unda gaviTvaliswinoT, romelzec zemoT visaubreT.
sociologebs, maTi gansaxilveli Tematikisa da Teoriuli perspeqtividan gamom
dinare, SeuZliaT yuradReba mTavar cnebaTagan erTerTze _ struqturaze, mo
qmedebaze, kulturaze, Zalasa Tu funqciaze gaamaxvilon, Tumca xuTive maTgani
mniSvnelovania sociologiurad azrovnebisTvis.
sociologia, rogorc mecniereba
yoveldRiur cxovrebaSi samyaros praqtikuli Secnoba xdeba. Cven Segvi
Zlia viaroT, Tumca ar vicodeT kunTebis fiziologia, SegviZlia visaubroT me
tyvelebis Teoriis Seswavlis gareSe. sxva sityvebiT _ yoveldRiur cxovrebaSi
bevr rames TavisTavad, dasabuTebis gareSe viRebT da ise vmoqmedebT, TiTqos
yvelaferi gvesmodes, Tundac ar SegveZlos amis axsna. praqtikuli, yoveldRi
uri Secnoba mniSvnelovnad gvexmareba qmedebaSi, magram mainc SezRudulia. sa
myaros Sesaxeb Cveni codnis gaRrmavebas mecnierebis calkeuli dargebi isaxavs
-
31
miznad da Cvens pirad gamocdilebas mecnieruli meTodis saSualebiT afarToebs
(burdie, Sambordoni da paseroni, 1991).
mecnieruli meTodi
mecniereba samyaros Sesaxeb informaciis Segrovebisa da organizebis Seda
rebiT axali formaa. dRes mecnierebaSi vgulisxmobT bunebaze dakvirvebis
sistemur meTods, obieqturad aRqmulis interpretacias, mizezSedegobrivi
kavSiris Ziebas da Cveni warmodgenebis sistemaSi moyvanas Teoriis meSveobiT.
iseT mecnierTa mier, rogorc galilei, koperniki da niutoni iyvnen, meCvidmete
saukuneSi gakvaluli es gza `mecnierul revoluciaSi~ gadaizarda codnis yvela
sferoSi. amJamad cnobil mecnierebis yvela dargs _ fizikas Tu biologias, eko
nomikas da sociologias _ safuZveli mecnierulma revoluciam Cauyara.
mecnieruli revolucia emyareboda or ZiriTad princips, romlebic mecniere
baSi dRemde daculia. pirveli empiriuli dakvirvebaa. mecnieruli meTodi dasa
buTebuls eyrdnoba da ara savaraudosa da yurmokruls. empiriuli informacia
Cveni xuTi grZnobiT (mxedveloba, smena, ynosva, Sexeba, gemos SegrZneba) an maTi ga
farToebiT (rogorc radioteleskopi `iWers~ TvalisTvis uxilav talRebs) aris
SeZenili da Semowmebuli. meore ZiriTadi principi logikuri analizia. movle
nis mecnieruli xedva gulisxmobs, rom SegviZlia igi racionalurad gaviazroT da
logikuri forma mivceT. logika da empiriuli dakvirveba mecnierebaSi uerTman
eTod ar muSaobs. SeuZlebelia mizezSedegobriobas mxolod dakvirvebiT Cavwv
deT; yovel Cvengans SeuZlia dainaxos, rom ori ram erTdroulad xdeba _ vTqvaT
wvima da yvavilebis zrda. mizezSedegobrivi kavSiris gamosavlenad am ori mov
lenis logikur mimdinareobas unda mivyveT (wvima uSualod ar iwvevs yvavilobas,
magram Teslis gaRvivebasa da mcenaris ayvavebisTvis aucilebel pirobebs warmo
qmnis, Tuki Tesli nayofier niadagSia moxvedrili da a.S.).
empiriul dakvirvebasa da logikur analizze damyarebuli mecnieruli meTo
di iswrafis Seamowmos codna, radgan igi Cveulebrivi Sexedulebisgan gansxvave
bulia. mecniereba WeSmaritebad arafers scnobs mxolod avtoritetze (RvTisa
iqneba, romis papisa Tu mefisa), tradiciaze (vinaidan xalxs odiTganve sjeroda,
rom es asea) anda konsensusze (yvelas ase hgonia) dayrdnobiT. mecnieruli codna
yovelTvis ar ukuagdebs avtoritets, tradiciasa Tu konsensuss, magram SeuZlia
asec moxdes. amis erTerTi yvelaze gamorCeuli magaliTia manamde gavrcele
buli Sexedulebis _ dedamiwis garSemo mzis brunvis sawinaaRmdegod galileis
gamoTqmuli mosazreba da Tavisi daskvnis empiriuli dakvirvebiTa da logikuri
analiziT gamyareba. Tavdapirvelad xalxma sruliad uaryo galileis mosazreba,
romelic ewinaaRmdegeboda maT mamapapaTa da, SesaZloa, miTologiur rwmenas
(tradicia); ufro metic, upirispirdeboda eklesiur moZRvrebas (avtoriteti).
amasTanave, TiToeuls SeeZlo daenaxa, rom mze aRmosavleTidan amodis, gadakveTs
-
32
cas da dasavleTiT Cadis (konsensusi). yovelive amis miuxedavad, am SemTxvevaSi sab
olood mecnierebam gaimarjva.
mecnieruli meTodi metad Zlieria. Tanamedrove epoqaSi mas SeuZlia uaRresad
gaafarTovos codna, rasac didi miRwevebi aqvs teqnologiaSi. mecnierebasaviT
Zliers, mas mainc ar SeuZlia `srulqmnili~ codna mogvawodos. pirveli, mecnie
ruli codna dausrulebelia: saTanadod Seuswavlelia mravali fenomeni da axal
Ziebas SeuZlia eWvqveS daayenos is, rac manamde garkveuli gvegona. meore, zogierT
kiTxvas SeuZlebelia mecnierulma kvlevam gasces pasuxi (magaliTad, arsebobs Tu
ara RmerTi). metic, sxvadasxva adamiani, mecnierTa CaTvliT, sxvadasxva kulturaSi
gabatonebuli TvalsazrisiT xelmZRvanelobs, sxvadasxva Sexeduleba aqvs sagnebze,
maT aRsawerad gansxvavebul enasa da gamoTqmebs iyenebs da daskvnac gansxvavebuli
gamoaqvs. mecnierTa TanamSromlobas SeuZlia srulyos mecniereba da teqnologia,
warmatebiT ganaxorcielos praqtikuli saqmianoba, xidebis mSenebloba iqneba Tu
kosmosuri xomaldis gaSveba, magram mecnierebi verasodes SeZleben sxvadasxva Tval
sazrisTa Sedegebis srulad gabaTilebasa da erT `WeSmaritebaze~ SeTanxmebas.
rogorc mecniereba, sociologia specifikur winaaRmdegobebs awydeba. rode
sac sociologebi dakvirvebis mecnierul meTods mimarTaven, isini akvirdebian
ara `bunebas~, romelic adamianebis gareT arsebobs da metnaklebad dafiqsire
bulia maTTan urTierTobaSi, aramed ufro im samyaros adevneben Tvals, romelic
nawilobriv adamianTa mier aris Seqmnili da romelsac mecnierebi verasodes gae
mijnebian. socialuri samyaro araa uZravi, igi gamudmebiT icvleba. magaliTad,
ena mxolod imitom arsebobs, rom mas adamianebi iyeneben, magram gamoyenebisas maT
cotaodeni cvlilebac SeaqvT masSi. socialuri samyaro Cveni nawilia, Cven ki misi
nawili varT. socialuri mecnieruli dakvirveba araa ubralod bunebis interpre
tacia, sul cota, igi interpretaciaa xalxisa, vinc Tavad axdens interpretacias
da Tavis samyaroebs qmnis (gidensi, 1984).
empiriuli dakvirveba
empiriuli dakvirveba sityvasityviT `yurebasa da danaxvas~ unda niSnavdes.
sinamdvileSi igi ufro rTulia. sociologebma Tavisi dakvirveba unda aqcion
monacemebad _ informaciad, romelic gamosadegi iqneba specifikur sociolo
giur kiTxvebze pasuxis gasacemad. amisaTvis sami etapis gavlaa saWiro. pirveli
ganyeneba, abstraqciaa. sociologma dasakvirvebeli fenomenis niSanTvisebaTa
gan yvelaze niSandoblivi unda SearCios. raa niSandoblivi, dasmul SekiTxvazea
damokidebuli. magaliTad, repqoduqciul teqnologiebTan dakavSirebuli poli
tikis Seswavlisas CineTSi, bavSvis sqess mniSvneloba ara aqvs, radgan mSoblebs
abortis ufleba mxolod nayofis Tandayolili defeqtis, memkvidreobiTi naklis
an sxva problemebis SemTxvevaSi aqvT. magram, rodesac vigebT, rogor gamoiyeneba
es teqnologia (da ra borotad iyeneben am politikas vaJebs danatrebuli mSoble
bi), bavSvis sqesi metad niSandoblivi gaxdeba.
meore etapi Cveulebrivi dakvirvebis monacemebad gadasaqcevad interpreta
ciaa. igi aseve mniSvnelovania fizikuri bunebis Seswavlisas, magaliTad, rodesac
-
33
meteorologebma Rrublebis formebze TavianTi dakvirveba da klasifikacia unda
moaxdinon. socialuri cxovrebis Seswavlisas interpretacia met mniSvnelovneba
sac iZens, radgan adamianTa qmedebis Sesaxeb unda SeviqmnaT warmodgena (teilori,
1958 x, 1955). Tandayolili da memkvidreobiTi defeqtebisa matarebeli bavSvis
gaCenis riskis mqone qalebisaTvis sagangebod Seqmnili mSobiarobamdeli diag
nostikuri testebi amJamad aucilebeli wesia ocdaaT wels gadacilebulTaTvis
qalebisaTvis (rouneri da presi, 1955), radgan qalebs surT darwmundnen, rom jan
saR bavSvs gaaCenen (Tuki ara _ ganixileba abortis SesaZlebloba) da eqimebi am
sinjiT saWiro informacias miiReben dedisa da nayofis janmrTelobis Sesaxeb. da
mainc, orsuli qalebis gamokiTxvam SesaZloa gamoavlinos, rom maT testi, pirvel
rigSi meanis rCeviT Caitares, xolo man, cxadia, ukeT icis. meanTa gamokiTxvam ki
SeiZleba gamoavlinos, rom isini pirvel yovlisa, mSobiarobamdeli testis ga
keTebas urCeven Tandayolili defeqtis mqone bavSvis dabadebis SemTxvevaSi mSo
blebis mier sasamarTloSi Civilis Tavidan asacileblad. Cveulebrivi dakvirveba
motivebsa da mniSvnelobebs ar gamoavlens.
mesame etapi dakvirvebaTa monacemebad gardasaqmnelad gulisxmobs maT da
fiqsirebas im saxiT, rom SesaZlo iyos maTi ganmeoreba. ganmeoreba niSnavs imave
gamokvlevis xelaxal Catarebas axali obieqtebis TanxlebiT, raTa gairkves, mi
viRebT Tu ara imave Sedegs. yovelTvis arsebobs SesaZlebloba, rom calkeuli
gamokvlevis obieqti tipuri ar aRmoCndes mosaxleobisTvis, romlis warmosaCenad
is SeirCa anda kvlevis meTodebi iyo mcdari. mecnieruli monacemebis wardgenasa
da gamoyenebas yovelTvis unda axldes zusti angariSi im garemoebaTa Sesaxeb,
romlebSic dakvirveba Catarda, mkvlevaris gamoyenebuli abstragirebis xerxis
CaTvliT. agreTve unda aRiniSnos, ra ganasxvavebda mas sxva dakvirvebaTagan da
rogor interpretacias aZlevda mkvlevari dakvirvebas (gamokvlevis meTodebi
ganxilulia meore TavSi da warmodgenilia sagangebo gamokvlevebSi, romlebic
kvlevis grafebis saxiTY gasdevs wigns).
logikuri analizi
emperiuli dakvirvebis msgavsad logikuri analizic bevrad rTulia, vidre
erTi SexedviT Cans. rodesac ojaxur cxovrebas, religiuri institutisa Tu so
cialuri cxovrebis romelime sxva aspeqts ganvixilavT, davinaxavT, rom mravali
gansxvavebuli sakiTxi da fenomenia gadajaWvuli. logikuri analizis pirveli
nabijia gadawyveta _ romel sakiTxsa an sakiTxebze unda gavamaxviloT yuradRe
ba. analizis erTeulebi ufro vrceli, rTuli mTlianis diferencirebuli nawile
bia. davuSvaT, sociologs surs Seiswavlos sociologiuri jgufebi da saamisod
eklesiis mrevls irCevs. upirvelesi da yvelaze gamokveTili erTeulebi analizis
Casatareblad individualuri wevrebi arian. analizis meore erTeuli am pirovne
bebs Soris urTierTkavSiria _ unda gairkves, vin megobrobs erTmaneTTan, vinaa
erTi ojaxis wevri, vin msaxurobs erT kompaniaSi da a.S, raTa Seiqmnas jgufis axle
buri suraTi. analizis mesame erTeuli kulturaa, romelsac eklesiis wevrebi
-
3�
iziareben, maTi rwmenis, eklesiis (an seqtis) istoriis, saeklesio ritualebisa da
wesebis CaTvliT. analizis Semdegi erTeuli eklesiis formaluri organizaciaa
_ meurveobisa da movaleobebis struqtura, urTierToba moZRvarsa da mrevls
Soris, pasuxismgebelia Tu ara mRvdeli episkoposis winaSe da sxv. analizis yove
li es erTeuli logikurad gansxvavebulia danarCenebisagan, xolo eklesiis er
Tiani suraTi TiToeuli maTganis Sesaxeb Seicavs informacias.
urTirTobaTa gamovlena analizis erTeulebs Soris, pirovnebebi iqneba, pira
di urTierTobebi, kulturuli midrekilebani Tu organizaciuli struqturebi,
Semdegi etapia logikuri analizis. sociologis mTavari amocanaa gaarkvios, so
ciologiur wyobaSi erTdroulad arsebul saganTagan romelia danarCnenebze me
tad gavlenisunariani. magaliTad, ra faqtori axdens ufro Zlier gavlenas iseT
gadawyvetilebaze, rogorc winamZRvris SerCeva anda diakvnisa Tu uxucesis daniS
vnaa _ wevrTa rwmena (kultura) Tu organizebis wesi (struqtura)? es sakiTxi
mizezSedegobriobas ukavSirdeba. sociologebs ainteresebT funqciuri urTi
erTkavSiri sxvadasxva erTeulsa Tu mTelsa da mis nawilebs Soris. saeklesio
gundSi, magaliTad, lotbari da sxvadasxva xmis mqone momRerlebi (sopranoebi,
baritonebi, tenorebi, banebi) saerTo produqtis _ musikaluri nawarmoebis Sesa
qmnelad, rac mxolod socialuri TanamSromlobiT aris SesaZlebeli. maTi gansx
vavebuli rolebi, amrigad, funqciurad SekavSirebulia, arc erTi maTgani araa
swored meoriT gamowveuli (diriJoris CaTvliT), magram TiToeuli damokidebu
lia sxvebze.
mesame safexuri logikur analizSi aris codnis Camoyalibeba Teoriad. Teor
ia urTierTobaTa amokiTxvisa da maTi moqmedebis axsnis mwyobri, logikuri mcd
elobaa. mecnieruli Teoria damyarebulia empiriuli dakvirvebisas mopovebul
garemoebebsa da faqtebze. Teoretikosis winaSe ismeba kiTxva, ratom aqvs faqtebs
swored aseTi mimarTuleba da ara sxvagvari. vTqvaT, ratom irCevs zogi qristian
uli eklesia winamZRvars, xolo sxvagan episkoposi agzavnis? pasuxis gasacemad,
nawilobriv istoriis gaTvaliswinebaa saWiro (rodis da rogor daedo saTave ama
Tu im aRmsareblobas), nawilobriv sarwmunoebrivi gansxvavebisa (gansakuTrebiT,
_ ra saxiT iZens pirovneba religiur Sexedulebebs _ locviTa da bibliis Ses
wavliT Tu zemdgom avtoritetebze dayrdnobiT), nawilobriv _ gansxvavebuli
saeklesio struqturisa (ierarqiuloba Tu Tanasworoba). am sakiTxis Teoriuli
gaazreba damokidebulia yoveli calkeuli faqtoris Sekrebasa da erTmaneTTan
dakavSirebaze. magaliTad, mRvdlis arCeviTobis wesi, SesaZloa, individualis
turi azrovnebis aRzevebis Sedegi iyos (Tundac _ protestantuli reforma
ciis dros wamoSobili Sexedulebisa, rom pirovnebas SesaZloa uSualo kavSiri
hqondes RmerTTan) da agreTve SedarebiT demokratiuli azrovnebidan (xalxma
Tavisi lideri Tavad unda airCios) momdinareobdes.
idealuri warmodgeniT Teoriebi sakmaod mkafiodaa gamoxatuli, raTa em
piriuli dakvirvebisa da informaciis gavrcobiT gamokvlevas daeqvemdebaros.
Tumca, aseTi sizuste da gamokvleva SedarebiT iolia mcire, metad specifikuri
TeoriebisaTvis _ aseTia magaliTad, Teoria, romelic amtkicebs, rom eklesiis
-
3�
wevrTa Soris piradi urTierTobebi ufro ganmsazRvrelia axali winamZRvris
arCevisas, vidre sarwmuneobrivi gansxvavebani. xolo zogadi, farTomasStabiani
TeoriebisaTvis sizustis dacva da gamokvleva ufro rTulia _ vTqvaT, Teor
iisa, romelic acxadebs, rom socialuri cxovrebis yvela sferosaTvis social
uri struqtura ufro mniSvnelovania, vidre pirovnuli arCevani. aseTi vrceli
Teoriebi, _ Tundac, karl marqsis Teoria, romlis mixedviT istorias, umTavres
ad, klasobrivi brZola ayalibebs an adam smiTis Teoria, romelic amtkicebs, rom
pirovnuli arCevani sayovelTao keTildReobas gansazRvravs (orives qvemoTaa
ganxiluli) _ safuZvels uyris SedarebiT specifikuri Teoriebis ganviTarebas,
romelTa sizuste ufro advili Sesamowmebelia.
sqema 1. 2. mecnieruli meTodis mimoxilva
a. empiriuli dakvirveba b. logikuri analizi
1. abstraqcia
2. interpretacia
3. ganmeoreba
1. analizis nawilebis
diferencireba
2. urTierTobaTa gamovlena
3. Teoriis ageba
socialuri faqtebi
yoveli mecniereba damokidebulia rogorc empiriul dakvirvebaze, aseve lo
gikur analizze. gansxvavebuli mecnierebebi specifikur sakiTxebs awydeba da
gansxvavebul midgomasac gvTavazobs. magaliTad, qimia Teoriebis Sesamowmeblad
aucileblad mimarTavs cdebis Catarebas. am saxis cdebi sociologiisTvis dama
xasiaTebeli araa. sociologebi rac SeiZleba met monacemebs kreben mimdinare
socialuri cxovrebis procesebsa da agreTve gamorCeuli movlenebis _ revo
luciebisa Tu stiqiuri ubedurebebis Sesaxeb, sadac socialuri modelebis gan
sakuTrebuli tipebi areulia.
sxvadasxva mecniereba, rogorc monacemTa Sesakrebad iyenebs gansxvavebul
midgomas, aseve faqtebis gansxvavebul saxeebzec amaxvilebs yuradRebas. socia
luri faqtebi socialuri cxovrebis mudmivi Tanmdevia da gansazRvravs anda
aferxebs pirovnebaTa qmedebebs. isini, rogorc socialuri cxovrebis nawili,
ver Tavsdeba izolirebul pirovnulSi, aramed piriqiT, garegnulad mJRavndeba,
Tumca maTSi pirovnebebic monawileoben (durkhaimi, 1895/1982).
ekonomika socialuri cxovrebis kargi magaliTia. Cveni ekonomika arc erTi
pirovnebis mier gamogonebuli da daarsebuli araa da arc erTi pirovneba Tu jgu
fi akontrolebs. pirovnebebs ekonomikis Secvla SeuZliaT axali produqciisa Tu
teqnologiis danergviT an axali organizaciebisa da sawarmoo strategiis dam
-
36
kvidrebiT. zogierTni (saxelisuflebo gadawyvetilebaTa avtorebi, msxvil kor
poraciaTa meTaurebi) mniSvnelovan zegavlenas axdenen sameurneo ganviTarebis
tendenciebze, sxvani (miusafarni) zRvars miRma arseboben. magram yoveli Cven
gani, raimenairad, monawileobs ekonomikaSi. faqtobrivad igi mxolod mravali
adamianisa da jgufis urTierTqmedebis Sedegad arsebobs. ekonomikis mdgomareoba
_ aRmavlobis gzas adgas, Tu daqveiTebulia _ Tavis mxriv, pirovnebebs Seexeba
maRali Tu dabali saprocento ganakveTis, umuSevrobisa Tu sxva formiT.
zogierTi socialuri faqti socialuri movlenebis maCvenebeli anu mosaxleo
baSi yovelwliurad (an sxva droiT SualedSi) momxdar SemTxvevaTa procentuli
xarisxia. danaSaulis maCvenebeli socialuri faqtia. igive iTqmis qorwinebis, So
badobisa Tu SidsiT (HIV) inficirebis maCveneblebze. igi irRveva mxolod mravali kerZo SemTxvevis Sekrebisa da ganxilvis Sedegad da Seexeba imaTac, visac saerTo
araferi hqonia danaSaulTan, qorwinebasTan, dabadebasa Tu SidsiT daavadebas
Tan mocemuli wlebis ganmavlobaSi. zogadi maCveneblebi im socialur modelebs
avlens, rac calkeuli SemTxvevebis analizisas ar Cans. magaliTad, ganayofiere
baze momuSave klinikebis swrafi mateba adasturebs, rom amerikelebi unayofobis
epidemiaa. faqtobrivad, Sobadobis maCvenebeli ucvlelia, magram radgan bavS
vebis `bumis~ Taoba ricxobrivad winamorbed Taobebs aRemateba, nayofierebis
problemebis mqone pirTa raodenobac metia.
komunikaciis iseTi saziaro saSualeba, rogoricaa ena, agreTve socialuri
faqtia. axali sityvebis, frazebis, mniSvnelobebis warmoqmnisa da gavrcelebis
asaxsnelad sociologebi im socialur Zalebs eZeben, romlebsac axali sityvebis
Semotana SeuZliaT. isini Seiswavlian, axali sityvebi prestiJul sazogadoebriv
figurebTan asocirdeba Tu ara, Tu imeoreben maT MTV-ze da filmebSi, Tu aitacebs maT sazogadoebis erTi jgufi da Semdeg Tu vrceldeba sxva jgufebSi da a.S.
SedarebiT stabiluri da xangrZlivia socialuri faqtebi, Tumca mTlad
ucvleli mainc araa. am mizezis gamo, sociologia ar emsgavseba fizikur mec
nierebebs. socialur cxovrebas srulad verasodes aRwers mecnierul kanonTa
rigi, romelic yvela adamianze, yvela adgilsa da dros gavrceldeba. urTierT
damokidebuleba masasa da mizidulobas Soris msoflios erT nawilSi meoresTan
SedarebiT mniSvnelovnad ar icvleba da aguri CineTSic imave siCqariT vardeba,
rogorc kanzasSi, magram urTierTmimarTeba samuSaosa da anazRaurebas Soris
gansxvavebulia. CineTSi taqsis mZRoli xSirad met Tanxas gamoimuSavebs, vidre
eqimi; kanzasSi es ase araa. amasTanave, adamianma SeiZleba saqmianoba da cxovrebis
wesi Seicvalos. amis gamo sociologebi mudam axalaxal movlenebs awydebian aR
werasa da axsnas rom moiTxovs.
-
3�
sociologiis safuZvlebi
sociologia Caisaxa meTvramete saukunis bolosa da mecxramete saukunis da
sawyisSi _ dasavlur sazogadoebebsa da mTel msoflioSi mimdinare radikaluri
cvlilebebis periodSi. is socialuri samyaro, romelsac saukuneTa ganmavlobaSi
icnobdnen evropelebi, TandaTan qreboda da iwyeboda `Tanamedrove epoqa~.
sociologia da Tanamedrove epoqa
Tanamedrove epoqis SeqmnaSi samma faqtorma Seasrula gadamwyveti roli.
maT Soris pirveli iyo qalaqis kapitalisturi _ industriuli sazogadoebis war
moSoba. me18 saukunemde evropelebi cxovrobdnen umeteswilad patara, naxevrad
avtonomiur agrarul dasaxlebebSi, sadac maT ojaxebs manamde TaobaTa ganmav
lobaSi ucxovriaT. ojaxi iyo dasaxlebis cxovrebis birTvi, romelic Tavadve
zrunavda sakuTar Tavze da uzrunvelyofda mas. es dasaxlebebi iyo ufro didi
qveynebis nawili, romelTa mmarTvelebs _ rogorc wesi, mefeebs _ dawyebuli
hqondaT imperiebis Seneba. Tumca, omianobis garda, rigiT mamakacsa Tu qals,
saxelmwifo saqmeebi naklebad exeboda. mogzauroba iSviaToba iyo (ar arsebobda
araTu rkinigza, aramed diliJansebic ki) da `axal ambebs~ umetesad, adgilobrivi
Worebi Seadgenda (ar iyo arc gazeTebi da arc regularuli safosto datareba),
yvela erTsa da imave eklesiaSi dadioda (iSviaTi ebrauli anklavis gamoklebiT),
mosaxleobis did umravlesobas fermerebi Seadgendnen, maTi umetesoba ar iyo im
miwis mflobeli, romelsac amuSavebda. isini miwas metwilad ijariT iRebdnen mi
waTmflobelebisgan (xSirad aristokratiis warmomadgenlebisgan) ramdenime sau
kunis win dadebuli xelSekrulebebis safuZvelze. es socialuri wesrigi TiTqos
RmerTis mier iyo dawesebuli da iSviaTad Tu badebda eWvs. cotani iyvnen dabade
bulni marTvisaTvis, maSin, rodesac xalxis didi umravlesoba mZime SromisaTvis
iyo gaCenili. mamebi flobdnen Zalauflebas TavianT ojaxebze, miwaTmflobelebi
_ moijareebze, monarqebi ki _ yvela Tavis qveSevrdomze. xalxma icoda Tavisi mov
aleoba da adgili, Taobidan Taobamde cota ram Tu icvleboda.
aseTive myari iyo socialuri wesrigi Tanamedrove epoqamdel qalaqebSi, kar
gad damkvidrebuli ierarqia marTavda socialur urTierTobebs. ostatebi iyvnen
daqiravebuli xelosnebis zemdgomni, romelnic, Tavis mxriv, xelosanTa gildieb
Si gaerTianebuli Segirdebis ufrosebad iTvlebodnen, iseve, rogorc hercogebi
iyvnen raindTa zemdgomni, romelnic Tavis mxriv samxedro samsaxurSi myof da
sofelSi mcxovreb ymebs marTavdnen. isic ki dakanonebuli iyo, ra saxis samosi
SeeZlo etarebina gansxvavebuli xelobisa da statusis adamians, xolo saboloo
uflebamosileba yvela sakiTxze adamianis dabadebidan gardacvalebamde ekle
-
3�
sias hqonda (yovel SemTxvevaSi, protestantul reformaciamde mainc, romelmac
xeli Seuwyo Tanamedrove epoqis dadgomas).
am industriamdel soflebsa da qalaqebSi cxovreba Sors iyo idiliurisagan.
miwaTmflobelebi eqspluatacias uwevdnen moijareebs da xSirad ise begravdnen
maT, rom SimSilobamdec ki mihyavdaT. mezobeli mezobels edaveboda da xandaxan
sagvareulo SuRli Taobebze vrceldeboda. sanitariuli pirobebi cudi iyo,
samedicino momsaxureba _ primitiuli, naadrevi sikvdili ki _ xSiri. magram
miuxedavad aseTi rTuli mdgomareobisa, socialuri cxovrebisgan msazRvreli
faqtorebi da konturebi cnobili iyo. industriulma revoluciam Secvala orive
landSafti _ fizikurica da socialuric. me19 saukuneSi fabrikaqarxnebma,
qvanaxSiris sabadoebma, rkinigzam da satelegrafo xazebma moSala is izolacia,
romelic tradiciuli soflis meurneobis Temebis TavSesafari iyo. TiTqmis
erT RameSi gaCnda saqarxno qalaqebi da qalaqis mosaxleobac swrafad gaizarda.
1850 wlisaTvis did britaneTSi ufro meti xalxi cxovrobda didsa da patara qa
laqebSi, vidre soflad (me20 saukunemde SeerTebuli Statebi ar gamxdara upi
ratesad urbanuli). am procesis dros moiSala tradiciuli socialuri urTier
Tobebi. kapitalist mewarmeTa axalma klasma, romlis specializacia warmoeba da
vaWroba iyo, gverdze gaswia miwebis mflobeli Zveli aristokratia. xalxis didma
nawilma datova (an iZulebuli gaxda daetovebina) soflebi, raTa xelfasiani sa
muSao mieRo samrewvos qalaqebSi. am procesSi ikargeboda TviTkmari cxovrebis
wesi. industriulma revoluciam Seqmna rogorc axali samuSao adgilebi, umuSev
robac gamoiwvia. qalaqSi areulobebma da sibinZurem masobrivi, SemaZrwunebeli
siRatake moitana da danaSaulisa da daumorCileblobis saSiSroeba warmoSva ev
ropuli sazogadoebis SigniT.
Tanamedrove epoqis warmoSobisaTvis meore gadamwyveti faqtori iyo kul
turuli gansxvavebebis Tavidan aRmoCena. mogzaurobebma dedamiwis `Soreul
mxareebSi~, qalaqebSoris vaWrobis zrdam da koloniuri imperiebis damkvidre
bam aiZula evropelebi dapirispirebodnen msoflios gansxvavebul kultura
Ta uzarmazar wyebas _ Tavisi damaxasiaTebeli eniT, adaTwesebiT, mrwamsiT,
mmarTvelobis sistemiTa da cxovrebis wesiT. evropelebsa da araevropelebs So
ris kontaqtis zrdam orive maTganis cxovreba Secvala _ yvelaze TvalnaTliv
kolonializmisa da monobis meSveobiT. zogierTi Sedegi iyo materialuri, ro
goricaa simdidris zrda, zRvaosnobis gaZliereba iseT savaWro qveynebSi, ro
goricaa britaneTi. aseve mniSvnelovania, rom am kontaqtebma eWvqveS daayena
gabatonebuli warmodgenebi adamianis bunebis Sesaxeb. evropelebis umetesoba
darwmunebuli iyo, rom maT sakuTar kulturas aSkara upiratesoba hqonda sx
vebTan SedarebiT, Tumca kulturis nairgvarobam sagonebelSi Caagdo swav
lulebi. saidan iyo mosuli evropuli civilizacia