sociologia - wordpress.com · 2011-06-11 · sociologia mxolod sexedulebata da koncefciata sesaxeb...

897
sociologia

Upload: others

Post on 04-Jun-2020

2 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

  • sociologia

  • sociologia

  • SOCIOLOGY

    CRAIG CALHOUN, DONALD LIGHT,

    SUZANNE KELLER

  • ilia WavWavaZis saxelmwifo universitetis gamomcemloba

    Tbilisi 2008

    sociologia

    qreg kalhuni, donald laiTi, suzen keleri

  • am wigniT sociologiis ZiriTad sakiTxebs gaecnobiT. mniSvnelovani soci

    ologiuri sakiTxebis kritikuli ganxilva Tanamedrove socialur cxovrebaSi

    Caxedvis saSualebas mogcemT da srulfasovani adamianisaTvis arsebiTi kriti

    kuli azrovnebis unaris CamoyalibebaSi dagexmarebaT. saSualeba geqnebaT kriti

    kulad SevafasoT Teoriuli Sexedulebebi da sociologiuri azrovnebisa da/an

    kvlevisaTvis saWiro praqtikuli unarebi ganiviTaroT.

    avtorebi ecadnen sociologiis iseTi saxelmZRvanelo SeeqmnaT, romlis wa

    kiTxva studentebisaTvis sasurveli iqneboda da amave dros maT Tanamedrove da

    klasikuri sociologiis safuZvlebs Seaswavlida. funqciuri integraciis, Za

    lauflebis, socialuri struqturis da kulturis koncefciebi am sociologi

    uri naSromis ZiriTad instrumentebad aris gamoyenebuli.

    es studentze orientirebuli da diskusiaze dafuZnebuli wignia, Tumca

    vfiqrobT, is mxolod studentebisTvis rodi iqneba saintereso.

    ucxouri gamocemis yvela uflebas gankargavs

    The Mc MGraw-Hill Companies, Inc 1997

    pirveli qarTuli gamocema 2008

    yvela ufleba daculia. (dauSvebelia wignis romelime nawilis gamoyeneba ga

    momcemlis nebarTvis gareSe. saavtoro uflebebis darRveva kanoniT isjeba.)

    c 2008. ilia WavWavaZis saxelmwifo universitetis gamomcemloba

    ISBN 978-99940-58-05-1

    wignis Targmani dafinansda saqarTvelos mecnierebisa da ganaTlebis saministros pro

    gramiT _ `sauniversiteto saxelmZRvaneloebis ganviTareba~ da ilia WavWavaZis saxelm

    wifo universitetis mier.

  • avtorTa Sesaxeb ................................................................................................ 7

    winasityvaoba ..................................................................................................... 9

    nawili I mecniereba sazogadoebis Sesaxeb ........................................................13

    Tavi 1 sociologiuri perspeqtivebi ......................................................15

    Tavi 2 sociologiuri kvlevis meTodebi ..............................................59

    nawili II. individi da sazogadoeba ......................................................................97

    Tavi 3 socialuri urTierTqmedebis struqtura .....................................99

    Tavi 4 kultura .........................................................................................157

    Tavi 5 socializacia da identoba sicocxlis ganmavlobaSi ...........197

    Tavi 6 deviacia da danaSauli .............................................................. 237

    nawili III gansxvaveba da uTanasworoba .......................................................... 285

    Tavi 7 klasi da stratifikacia .............................................................287

    Tavi 8 rasa da eTnosi...........................................................................323

    Tavi 9 sqesi da genderi .........................................................................373

    Tavi 10 Taobebi da mosaxleobis dabereba .........................................403

    nawili IV socialuri institutebi .........................................................................447

    Tavi 11 ojaxi ............................................................................................449

    Tavi 12 ganaTleba .....................................................................................491

    Tavi 13 religia .........................................................................................527

    Tavi 14 janmrTeloba da jandacva ..........................................................573

    nawili V socialuri cvlilebebi da globalizacia ...........................................607

    Tavi 15 samuSao, organizaciebi da ekonomika ...................................609

    Tavi 16 saxelmwifo da politika ...........................................................655

    Tavi 17 globaluri integracia da globaluri uTanasworoba .............703

    Tavi 18 mosaxleoba da garemo ...............................................................753

    Tavi 19 Temi da urbanizacia ..................................................................807

    Tavi 20 socialuri Zvrebi da koleqtiuri qmedebebi ........................... 851

    s a Z i e b e l i

  • .

  • avtorTa Sesaxeb

    qreg kalhuni (Craig Calhoun) sociologiis da istoriis profesori da CrdiloeT karolinis Capel hilis (Chapel Hill) universitetis saerTaSoriso kvlevaTa sauniversiteto centris direqtoria. profesorma kalhunma daafuZna sauniver

    siteto programa socialur Teoriasa da kulturaTa kvlevaSi, iyo magistratu

    ris dekani. is aswavlida CineTSi, inglisSi, eritreaSi, norvegiasa da sudanSi, kv

    levebs atarebda am da ramdenime sxva qveyanaSi.

    mqadageblis Svili profesori kalhuni kentukis, ilinoisis, indianasa da kali

    forniis sxvadasxva TemSi gaizarda; yoveli axali sacxovrebeli adgilis Seswavla

    sociologiaSi misi pirveli gakveTili iyo. samxreT kaliforniisa da kolumbiis

    universitetebSi swavlis Semdeg man inglisSi swavlis stipendia moipova da doqto

    ris wodeba oqsfordis universitetSi miiRo. is Capel hilSi 1977 wlidan aswavlis.

    profesor kalhunis bolodroindeli wignebia: `arc RmerTebi da arc impera

    torebi: studentoba da demokratiisaTvis brZola CineTSi~ (kalifornia, 1995),

    romelic amerikis sociologiuri asociaciis mier politikuri sociologiis

    seqciis premiiT dajildovda da `kritikuli socialuri Teoria: kultura, is

    toria da gansxvavebulobis sirTule~ (bleksveli, 1995w.). is ramdenime sxva wig

    nis avtori da redaqtoricaa, romelTa Sorisaa: `habermasi da sazogadoebrivi

    sfero~ (MIT, 1992w.), `burdie: kritikuli perspeqtivebi~ (m. postonTan (M. Post-one) da e. lipumasTan (E. LiPuma) erTad, Cikago, 1993w.) da `socialuri Teoria da identobis politika~ (bleksveli, 1994w.). mis statiebs SexvdebiT mraval samec

    niero JurnalSi, rogoricaa `sociologiis amerikuli Jurnali~, `sazogadoebisa

    da istoriis SedarebiTi Seswavla~ `saerTaSoriso sociologia~, `kvlevis soci

    ologiuri meTodebi~ da `Teoria da sazogadoeba~. misi Sromebi ramdenime enazea

    Targmnili.

    profesori kalhuni amerikis sociologiuri asociaciis Jurnal `sociolo

    giuri Teoriis~ redaqtori da asociaciis seqciaTa _ `SedarebiTi istoriuli

    sociologia~ da `sociologiuri Teoria~ _ Tavmjdomarecaa. amJamad is Sedar

    ebiT istoriul kvlevas atarebs nacionalizmisa da eTnikurobis, demokratiisa

    da sazogadoebrivi cxovrebis, komunikaciebsa da satransporto teqnologiebSi

    globalur cvlilebaTa socialuri zemoqmedebis Sesaxeb.

    pedagogiur moRvaweobas profesor kalhunis saqmianobaSi arsebiTi adgili

    uWiravs. sociologiis mravalferovani kursebis swavlebis garda, is araerTgzis

    monawileobda UNITAS _ multikulturuli cxovrebisa da swavlis eqsperimentSi, romlis damfuZnebeli da samecniero xelmZRvanelia dRemde. 1988 wels CrdiloeT

    karolinis universitetis studentebma is sapatio sazogadoeba `oqros verZis or

    denis~ wevrad airCies.

    donald laiTi (Donald Light) sociologiis profesoria ratgeris universitetSi da socialuri da qcevis medicinis profesori fsiqiatriis kaTedraze

    niujerzis medicinisa da stomatologiis universitetSi. profesori laiTi ma

    saCusetsSi daibada da gaizarda, swavlobda stenfordis kolejSi da sadiplomo

  • namuSevari sociologiaSi Cikagosa da brandeisis universitetebSi Seasrula. pre

    zident kenedis ̀ dasaqmebis Tanabari SesaZleblobebis programis~ ganxorcieleba

    Si monawileobisas, romelic muSakTa umciresobisken iyo mimarTuli, ganaTlebisa

    da jandacvis sferoTi dainteresda. amJamad is amerikis jandacvis sistemaSi mim

    dinare sociologiur cvlilebebs ikvlevs.

    profesori laiTi Tavdapirvelad prinstonis universitetSi aswavlida Sesa

    val kurss sociologiasa da ganaTlebaSi. swored aq Sexvda da daumegobrda suzen

    kelers da masTan erTad Seqmna winamdebare wignis pirveli gamocema. man gamoaqvey

    na cnobili naSromi medicinaSi _ `fsiqiatroba: mes profesiuli transforma

    cia~ (nortoni, 1980). is jandacvis sistemis Sesaxeb ramdenime naSromis avtori da

    redaqtoria. igi avtoria mravali statiisa, romlebic gamoqveynda `sociologiis

    amerikul JurnalSi~, `janmrTelobisa da socialuri qcevis JurnalSi~, `adminis

    traciul mecnierebaTa kvartalur Jurnalsa~ da `axali inglisis medicinis Jur

    nalSi~.

    suzen keleri (Suzanne Keller) prinstonis universitetis sociologiis profesoria da sociologiis kaTedras xelmZRvanelobs. is venaSi daibada da SeerTe

    bul StatebSi bavSvobisas Cavida, Tumca profesiuli cxovrebis mniSvnelovani

    nawili evropaSi gaatara. 1953 wels kolumbiis universitetSi miiRo filosofiur

    mecnierebaTa doqtoris wodeba sociologiaSi. 1957 wels brandeisis universite

    tis asistentprofesori gaxda, aqve aswavlida socialuri Teoriis kurss, strati

    fikaciasa da religiis sociologiaSi. 1963 wels fulbraiTis leqciebma aTenSi

    ekistikis doqsiadis centrSi safuZveli Cauyara arqiteqturisa da sazogadoe

    brivi dagegmarebisadmi mis interess. fulbraiTis programis damTavrebis Semdeg

    1967 wlamde profesori keleri centris TanamSromeli iyo. imave wels is prinsto

    nis universitetis miwveuli profesori, xolo 1968 wels ki profesoris StatSi mo

    muSave pirveli qali iyo. mas ramdenime arCeviTi Tanamdeboba hqonda amerikis soci

    ologiur asociaciaSi, maT Soris, viceprezidentisa, xolo ukanasknel periodSi

    _ aRmosavleTis sociologiuri sazogadoebis prezidentisa.

    prinstonSi suzen keleri aswavlis Semdeg kursebs: Tanamedrove elita, sao

    jaxo sistemaTa Sedareba, kacobriobis Teoriebi da socialuri fsiqiatria. mrava

    li statiisa da ramdenime wignis avtorma profesorma kelerma prinstonSi safuZve

    li Cauyara `qalTa kvlevis~ programas. amJamad is asrulebs muSaobas wignze `Temis

    Seqmna~ da iwyebs Tanamedrove elitis kvlevas. profesori keleri amerikasa da sxva

    qveynebSi bevri universitetis, korporaciisa da samTavrobo dawesebulebis kon

    sultantia, miRebuli aqvs ramdenime stipendia da jildo, maT Soris gugenheimis

    jildo, sapatio samecniero xarisxi, xolo ukanasknel periodSi Temis Sesaxeb naS

    romis gamo rokfeleris fondis granti. amJamad is DBH fondis xelmZRvanelia adamianuri da usafrTxo garemo pirobebis miRwevis mimarTulebiT.

  • w i n a s i t y v a o b a

    sociologiis erTerTi momxibvleloba isaa, rom mudam axalia. amis mizezi

    nawilobriv sociologTa mier socialuri cxovrebis modelebis Sesaxeb axali aR

    moCenebia, nawilobriv ki _ axali Teoriebisa da socialuri cxovrebis axleburi

    xedvis SemuSaveba. magram ZiriTadi mainc isaa, rom Tavad socialuri cxovrebaa

    mudmivad cvalebadi.

    socialuri cvlilebis arsi

    sazogadoeba adamianTa aqtiurobis Sedegia da amitom mudam icvleba. tradi

    ciaTa SenarCunebasac ki Zalisxmeva sWirdeba. socialur cvlilebaTa umravleso

    ba mcirea. individebis cxovrebis cvlilebas _ axal samsaxurs, Svilebis dabade

    bas _ aucileblad rodi mosdevs mTeli sazogadoebis cvlileba. am individualur

    cvlilebaTa garda, arsebobs ufro didi cvlilebebic: mTliani Sromis bazris cv

    lileba, mosaxleobis ricxovnobis gazrda. iSviaTad xdeba kidev ufro didi cv

    lilebebi _ moZvelebuli samrewvelo teqnologiis Secvla axali kompiuteruli

    komunikaciebiTa da avtomatizaciiT, rac samudamod cvlis Sromis bazars. wignis

    SesavalSi mocemuli magaliTi adasturebs, rom axali teqnologiebi da cvalebadi

    kulturuli Rirebulebebi aseve cvlis Svilebis yolis bunebriv process.

    wignis meore gamocemisas gaviTvaliswineT rogorc sociologiuri codnis ga

    farToeba, aseve TviT socialuri samyaros cvlilebebi. Cven xelT arsebuli uax

    lesi monacemebi gamoviyeneT da uaxlesi samecniero kvlevis Sedegebi avxseniT.

    Tanamedrove socialuri debatebisa da sajaro sakiTxebis magaliTebi movitaneT

    imis saCveneblad, rogor gvexmareba sociologia axlebur xedvaSi. amavdroulad,

    SevajameT mravali sociologiuri kvlevis Sedegi, romlebmac drois gamocdas

    gauZlo da sazogadoebis sxva TaviseburebaTa cvlilebis miuxedavad ucvleli

    darCa. aseve warmovadgineT klasikuri Teoriuli Sexedulebebi, romlebmac so

    ciologiuri azrovneba Seqmna. am gamocemaSic gansakuTrebuli yuradReba mieqca

    xuT ZiriTad sociologiur koncefcias _ funqcias, struqturas, Zalauflebas,

    moqmedebasa da kulturas, romlebic centraluria sociologiaSi misi daarsebis

    dRidan da dRemde sociologiuri kvlevisa da TeoriisaTvis orientiria.

    am saxelmZRvanelos yovel axal gamocemaze muSaoba sociologiasTan Cvens

    pirvel `Sexvedras~ gvaxsenebs. is, ramac maSin mogvxibla, dResac yvelaze mniS

    vnelovnad gveCveneba: uTvalavi globaluri mimarTulebis dakavSirebis unari

    da sakiTxebi, romlebic Tanamedrove samyaros ayalibebs Cveni yoveldRiuri

    cxovrebis mravali myisieri sazrunavis safuZvelze. sociologias unikaluri

    unari aqvs, gaaRrmavos Cveni codna analizis mraval gansxvavebul doneze da

    gansxvavebuli masStabiT, dawyebuli piradi fiqrebidan globaluramde insti

    tucionaluri Tu organizaciuli safexurebis gavliT. is mdidari socialuri

    cxovrebis sisavsis Sesacnobad codnis sxvadasxva ganzomilebis _ ekonomikuris,

    politikuris, kulturulis _ TavmoyraSi gvexmareba.

  • 10

    globalur da adgilobriv doneTa dakavSireba

    mniSvnelovani saerTaSoriso cvlilebebisa da Cvens cxovrebaze maTi Zireuli

    gavlenis gamo gamocemaSi gansakuTrebuli yuradReba davuTmeT am globalur ten

    denciebsa da kulturaTa Sedarebebs. es mTliani teqstidanac Cans, magram gansa

    kuTrebiT TvalsaCinoa CanarTebis seriaSi `globaluri sakiTxebi/adgilobrivi

    Sedegebi~. am SemTxvevaSi `adgilobrivi~ xSirad, Tumca ara yovelTvis, `amerike

    lebs~ gulisxmobs. aq iseTi sakiTxebia ganxiluli, rogoricaa globaluri Zalebis

    zemoqmedeba sxvadasxva garemoSi mcxovreb adamianTa yoveldRiur cxovrebaze,

    magaliTad, ra gavlenas axdens tropikul tyeebSi mcxovreb adamianebze morebis

    warmoebis gazrdis globaluri ekonomikis stimuli.

    socialuri debatebi da sajaro arCevani

    CvenTvis, rogorc individebisa da moqalaqeebisaTvis, sociologiis mniSvn

    eloba arsebuli arCevanis gaazrebaSi gamoixateba. kerZod, raki socialuri sam

    yaro adamianTa aqtivobis Sedegia, ufleba gvaqvs mis Secvlas xma mivceT. imis xa

    zgasasmelad, rogor gvexmareba sociologia, gansakuTrebiT ki zemoxsenebuli

    xuTi koncefcia, sajaro sakiTxebisa da arCevanis ukeT gagebaSi, wignSi CanarTTa

    seria warmovadgineT amJamindeli ZiriTadi `socialuri debatebiT~. miuxedavad

    sakamaTo sakiTxis arsisa, rogor gavaumjobesoT skola an ratom gaxda aborti

    politikuri diskusiis sagani, sociologiis ZiriTadi koncefciebi imis Rrmad

    CawvdomaSi gvexmareba, ras emyareba socialuri debatebi da ra safrTxea maTSi.

    sociologiuri kvlevis meTodebi

    sociologia mxolod SexedulebaTa da koncefciaTa Sesaxeb mecniereba ro

    dia. is mecnieruli kvlevis saganicaa. saxelmZRvaneloSi uaxlesi da saukeTeso

    kvlevebia mocemuli, romelic socialuri cxovrebis sxvadasxva aspeqtis axsnaSi

    gvexmareba. erTi mTliani Tavi kvlevis meTodebs eZRvneba. magram amas garda, Cven

    CanarTTa seria mivamateT, romelic sociologebma ukanasaknel periodSi Catare

    buli mniSvnelovani kvlevebisas gamoiyenes. aseTi CanarTebi maSin aris warmodge

    nili, rodesac sakvlevi Tema _ dawyebuli sqesobrivi qcevidan quCis garCevebiT

    damTavrebuli _ sakamaTo xdeba. im CanarTebSi, romelSic Zalze mniSvnelovani

    kiTxva `ratom~ aris dasmuli, Tavmoyrili informaciis sizuste SevamowmeT. maTSi

    aRwerilia kvlevebi da eqsperimentebi, monawileTa siRrmiseuli dakvirveba da sx

    vadasxva kulturaTa Sedarebebi, romelic aCvenebs, rogor awydebian mkvlevarebi

    winaaRmdegobebs CarCoebs miRma kvlevisas da rogor moipoveben ufro Rrma da

    srulyofil informacias mniSvnelovani sakiTxebis Sesaxeb.

  • 11

    vizualuri sociologia

    es saxelmZRvanelo mxolod Teoriisa da kvlevis Sedegebis krebuli rodia;

    is kargi magaliTebiTa da gasagebi axsniT sociologiis gacocxlebis mcdelo

    baa. es wignze muSaobisas upirveles da umTavres miznad davisaxeT. unda iTqvas,

    rom zogierTi udidesi nabiji sociologiur codnaSi daxvewili vizualuri te

    qnikis saSualebiT aris gadadgmuli. wina TaobebisaTvis raodenobrivi informa

    ciis udidesi nawili cxrilebis saxiT iyo warmodgenili. amJamad, kompiuteruli

    grafikis daxmarebiT, amgvari informaciis ufro gasagebi, martivi da mimzidveli

    formiT warmodgena SegviZlia. cifrebis garda, wignSi mravalgvar grafiks nax

    avT, Tumca es mxolod TvalismomWreli ilustraciebi rodia. rukebi, `namcxvri

    seburi~ da `Zeliseburi~ grafikebi da sxv., sociologiuri informaciis vizua

    luri formiT warmodgenis saSualebebia. rogorc wesi, isini adamianTa sxvadasxva

    jgufisa da socialuri cxovrebis sxvadasxva aspeqtebis Sesaxeb informaciis,

    magaliTad, mamakacebsa da qalebSi an Savkanianebsa da TeTrkanianebSi saSualo Se

    mosavlis Sedarebis saSualebas gvaZleven.

    igive SeiZleba iTqvas fotoebsa da naxatebzec. es ar aris mxolod mimzidveli

    suraTebi, romlebic dekoraciis rols asrulebs, isini sociologiuri informa

    ciis wyaroa. maTi saTaurebi dagexmarebaT ufro kargad gaigoT suraTiT `naTqva

    mi~, magram vizualuri informaciis `wakiTxvis~ unaris ganviTarebaze Tavad unda

    izrunoT. axali fotoebi ferTa siuxviT Zvel, xSirad SavTeTr fotoebTan da

    naxatebTan aris Serwymuli da warsulis socialur pirobebs asaxavs.

    madlierebis niSnad

    sociologiis mTavari gakveTili is aris, rom individTa miRwevebi, rogorc

    wesi, sxvaTa daxmarebasa da TanamSromlobazea damokidebuli. es sruli WeS

    maritebaa am wignTan mimarTebaSic. samive avtori erTmaneTisagan swavlobda da

    kvlevisa da weris tvirTs iziarebda. Cven mravali sxva adamianic gvedga mxarSi.

    makgrei hilSi (McGraw-Hill) wignze muSaobis sxvadasxva safexurze mravalma adamianma gadamwyveti roli Seasrula. wigns, avtorTa garda, mbeWdavi, koreq

    tori, dizaineri da gamyidveli sWirdeba. yvelaze mniSvnelovani daxmareba, al

    baT, araCveulebrivma redaqtorebma gagviwies, romlebic Cveni azris ufro cxa

    dad gadmocemaSi, sociologiis gacocxlebaSi gvexmarebodnen da amowmebdnen,

    rom raime ar gamogvrCenoda. Cven madlierebi varT ana levinis (Ann Levine), meri marSalis (Mary Marshall) da gansakuTrebiT roberta meieris (Roberta Mey-er), romelmac araCveulebrivi redaqtoroba gagviwia. yvelam wina gamocemebzec imuSava da am wignis warmatebaSi didi wvlili miuZRviT. eseni arian fil batCeri

    (Phil Butcher) da jil gordoni (Jill Gordon) makgrei hilis gamomcemeli da sociologiis redaqtori. aseve gvsurs Tavdauzogavi SromisaTvis madloba gadavuxadoT

    redaqtirebaze, dizainsa da fotoebis moZiebaze momuSave niWier TanamSromlebs

    _ qeiT Sainmans (Kate Scheinman), karen quiglis (Karen Quigley), nensi daiers

  • 12

    (Nancy Dyer), barbara zalcs (Barbara Salz), anete maieskis (Annette Mayeski), emi smeltzlis(Amy Smeltzley) da joel bernStains (Joel Bernstein).

    sociologiis ori niWieri maswavlebeli muSaobis procesSi mudam sasarge

    blo rCevebs gvaZlevda. madlobas vuxdiT ted vagenaars (Ted Wagenaar) maiamis universitetidan da tom gierins (Tom Gieryn) indianas universitetidan. aseve dagvexmara sociologiis bevri maswavlebeli, romelTac wina gamocemis mixedviT

    dagvakvalianes, risi Secvla SeiZleboda studentTa sasargeblod. eseni arian:

    Carlz qeisi (Charles Case), avgustas kolejidan (Augusta College); dana dani (Dana Dunn) texasis universitetidan; jon v. a. ehli umcrosi (John V. A. Ehle Jr.) CrdiloeT virjiniis adgilobrivi kolejidan; barens v. jonstoni (Barrance V. John-ston) CrdilodasavleT indianas universitetidan; rabi s. levisi (Ruby C. Lewis), dekalbis kolejidan (Dekalb College); kenet e. mileri (Kenneth E. Miller) dreikis universitetidan (Drake University); kim d. Sopmaieri (Kim D. Schopmeyer) henri fordis adgilobrivi kolejidan da avtar singi (Avtar Singh) aRmosavleT karolinis universitetidan.

    SesaZloa daxmarebis lomis wili Cvens studentebze modiodes. sociologiis

    Sesavals wlebis ganmavlobaSi aTasobiT students vaswavliT da mniSvnelovan

    wilad maTgan viswavleT sociologiuri Sexedulebebisa da informaciis miwo

    debis gzebi. zogierTma maTganma damatebiT am wignis axali gamocemis kvlevis

    asistentis rolic Seasrula. stiv pfafma (Steve Pfaff), mark regnerusma (Mark Regnerus) da met titolom (Matt Titolo) didi daxmareba gagviwies statistikuri monacemebis ganaxlebis, informaciis moZiebisa da kvlevis procesSi. madlobas

    vuxdiT maT da am wigns vuZRvniT yvela Cvens students.

    qreg kalhuni

    dDonald laiTi

    suzen keleri

  • nawili I

    mecniereba sazogadoebis Sesaxeb

  • 1�

  • 1�

    sociologiuri warmosaxva

    . ZiriTadi koncefciebisociologia, rogorc mecniereba

    . mecnieruli meTodi . socialuri faqtebi

    sociologiis safuZvlebi

    . sociologia da Tanamedrove epoqa . klasikuri sociologiuri Teoriebi

    Tavi 1

    sociologiuri perspeqtivebi

  • 16

  • 1�

    r a SeiZleba iyos ufro bunebrivi, vidre bavSvis dabadeba?vilma da vilem stiuartebi, 30 wels gadacilebuli holandieli wyvili, Za

    lian gaxarebulebi iyvnen: vilmam Soba janmrTeli tyupebi, tuni da koeni. Tavda

    pirvelad stiuartebs yuradReba ar miuqceviaT im faqtisTvis, rom tyupebi erT

    maneTisgan gansxvavdebodnen, magram Tveebi gadioda da gansxvaveba ufro da ufro

    sagrZnobi xdeboda: tuns, iseve, rogorc mis mSoblebs, Ria feris Tma da kani hqonda,

    xolo koens _ muqi feris kani da xuWuWa yavisferi Tma.

    rodesac stiuartebi TavianT tyupebs saerTo etliT aseirnebdnen, garSemo

    myofni gaocebas ver malavdnen: `raa?, eseni tyupebi arian? ki magram, es xom SeuZle

    belia?~ xalxi interesdeboda: `koeni hqvia? rogori holandiuri saxelia aseTi eg

    zotikuri garegnobis mqone bavSvisTvis!~ bolos, mezobelma vilmas dausva kiTxva,

    rac yvelas aeWvebda: `gamimxile Seni saidumlo. or mamakacTan gqonda erTi da imave

    dros urTierToba? (niuiork Taimsi, 28 ivnisi, 1995)~. tyupebis sxvadasxva feris

    kani garSemomyofebisTvis im faqtis dadastureba iyo, rom vilma qmars Ralatobda.

    sinamdvileSi, `saidumlo~ imaSi mdgomareobda, rom 5 wlis ganmavlobaSi sti

    uartebis ojaxSi bavSvis Casaxvis yvela mcdeloba warumateblad mTavrdeboda. bo

    los maT `in vitro~ ganayofierebis, anu IVF-is specialur klinikas miakiTxes. `in vitro~ iseTi proceduraa, romlis drosac qalis kvercxujredebs iReben sakver

    cxeebidan da anayofiereben mamakacis spermiT. ramdenimedRiani inkubaciis Semdeg,

    rodesac darwmundebian, rom namdvilad moxda ganayofiereba, eqimebi warmoqmnil

    embrions danergaven qalis saSvilosnoSi.

    rodesac tyupebis kanis feri garSemomyofTa yuradRebis sagani gaxda da

    zurgs ukan CurCuli gamZafrda, stuartebma TavianT eqims mimarTes. dnms tes

    tma aCvena, rom koens sxva mama hyavda. Semdgomma, ufro srulyofilma kvlevam ki

    yvelafers naTeli mohfina: rodesac vilem da vilma stiuartebi `in vitro~ klinikaSi mividnen, im dRes iq ramdenime aseTi procedura Catarda. rogorc gairkva,

    teqnikurma personalma wesebi daarRvia da ori proceduris Casatareblad erTi

    sawveTuri gamoiyena. Sesabamisad, aRmoCnda, rom koenis genebis naxevari ekuTvno

    da karibis erTerT kunZulze, aribaze mcxovreb mamakacs, romelic klinikas Ta

    vis colTan erTad swored im dRes ewvia, ra dResac stiuartebi. stiuartebs un

    dodaT TavianTi Svilebi daecvaT stigmatizaciisgan, rom maTTvis aravis daeZaxa

    `xelovnuri ganayofierebiT Seqmnili bavSvebi~. stiuartebi daiRalnen Tanaso

    flelebis kritikiT, maT aseve SeeSindaT, rom koenisTvis SeiZleboda moekiTxa

    mis aribel mamas....

    aziaSi gogonebis raodenoba biWebTan SedarebiT izrdeba. rogorc wesi, yov

    el 100 gogonaze modis 106 biWi. imdenad, ramdenadac mamrobiTi sqesis axalSobi

    lebs gadarCenis naklebi Sansi aqvT, vidre mdedrobiTi sqesisas, adreuli bavS

    vobis periodSi gogonebisa da biWebis raodenoba Tanabrdeba. magram indoeTSi,

    magaliTad, 1991 wels sqesobrivi Sefardeba aseTi iyo: 929 gogona yovel 1000 bi

    Wze (balakriSani, 1994). es Tanafardoba SemTxveviTi ar aris.

    saukuneTa ganmavlobaSi bevri aziuri kulturisTvis damaxasiaTebeli iyo bi

    WebisTvis prioritetis miniWeba gogonebTan SedarebiT. indoeTis udides nawil

  • 1�

    Si am sakiTxis mimarT zogadi damokidebuleba aseTia: `gogonas aRzrda mezoblis

    mcenaris morwyvas hgavs~ (kusumi, 1993). qaliSvilis yola finansur tvirTad iTv

    leba. wesCveulebis Tanaxmad, gogonas mSoblebma mis momaval meuRles sakmaod

    didi mziTevi unda SesTavazon; gaTxovebis Semdeg gogona qmris ojaxis nawili

    xdeba. qaliSvilebisagan gansxvavebiT, vaJebi agrZeleben ojaxis gvars; da imde

    nad, ramdenadac isini memkvidreobiT iReben ojaxis kuTvnil miwas an bizness, iTv

    leba, rom isini ojaxis simdidris SenarCunebaze zrunaven. socialuri dazRvevi

    sa da moxucebulTa saxlebis ararsebobis gamo, rodesac mSoblebi berdebian, maT

    vaJiSvilebi (da maTi colebi) uvlian.

    warsulSi mSoblebs mxolod imedi unda hqonodaT da elocaT, rom maT vaJiSvi

    li SesZenodaT. dRes ki, axalma teqnologiam SesaZlebeli gaxada, rom vaJiSvilis

    dabadeba mSoblebis arCevanze iyos damokidebuli da ara mxolod survilze. am

    niocentezisi da masTan dakavSirebuli procedurebi qals SesaZleblobas aZlevs

    amoicnos jer kidev daubadebeli bavSvis sqesi da gadawyvitos, dabados igi Tu

    aborti gaikeTos. qalTa centrebis kvlevam bombeiSi daadgina, rom amniocentez

    isis Semdeg gakeTebuli 8.000 abortidan, 7.999 Canasaxi mdedrobiTi sqesis iyo

    (msoflio jandacvis organizacia, 1992). rodesac indoeTis mTavrobam Canasaxis

    sqesis niSniT abortebis gakeTebis mizniT amniocentezis gamoyeneba akrZala, Sav

    ma bazarma es procedura Tavis Tavze aiRo da daakmayofila arsebuli moTxovna

    (balakriSani, 1994). bilbordebi iuwyebodnen: `sjobs 500 rupia gadaixadoT axla

    (eqoskopiasa da abortis gakeTebaSi), vidre 50.000 rupia mogvianebiT (mziTvisT

    vis)~. eqoskopiis mowyobilobiT SeiaraRebuli specialuri manqanebi dadioda

    provinciebSi da im ojaxebs sTavazobdnen `arCevans~, romlebic Tanamedrove sa

    medicino momsaxurebis centrebisagan Sors cxovrobdnen.

    kulturuli tradiciis mixedviT biWebis yolis survilma da mTavrobis mkacrma politikam, romelic ojaxze _ erTi Svilis yolas gulisxmobs, biWebisa da gogoebis Tanafardoba CineTSi, biWebisken gadaxara.

    wyaro: CineTis mosaxleobis aRweris biuro da gamouqveynebeli monacemebi, citirebulia `niu iork TaimsSi~, 21 ivlisi 1993w. gv. a1.

    sqema 1.1. sqesis arCeva

    CineTSi vaJiSvilebisTvis tradiciuli prioritetis miniWeba garTulebulia

    mTavrobis mier SemoRebuli `erTi Svilis~ dadgenilebiT. imisaTvis, rom Seemci

  • 1�

    rebinaT mosaxleobis raodenobis zrda, 1979 wels CineTis mTavrobam daakanona

    mSobiarobis erTerTi yvelaze mkacri sakontrolo politika, rac odesme yo

    fila (kuni da li, 1994, ii da sxvani, 1993). wyvilebs ekrZalebaT iyolion erTze

    meti Svili. rogorc indoeTSi, CineTSic aikrZala teqnologiis gamoyeneba sqesis

    SerCevis mizniT. Tumca, imdenad, ramdenadac teqnologia bevrgan arsebobs, wyvi

    lebs martivad SeuZliaT eqimebis moqrTamva Canasaxis sqesis gasagebad. Sedegad

    CineTSi axalSobilTa sqesobrivi Tanafardoba mamrobiTi sqesisaken gadaixara (ii

    da sxvani, 1993) (ix. sqema1.1).

    xelovnuri ganayofierebis teqnologia, iseve rogorc yvela sxva teqno

    logia, zrdis adamianis mier bunebrivi procesebis gakontrolebis SesaZleb

    lobas. xelovnuri ganayofierebis teqnologia Tavdapirvelad Seiqmna uSvilo

    wyvilebis dasaxmareblad, imisaTvis, rom isini mSoblebi gamxdariyvnen. ganayo

    fierebis teqnologia aseve exmareboda im wyvilebs, romlebsac genetikuri avad

    myofoba aReniSneboda (rogoric aris, magaliTad taizaxis avadmyofoba an kidev

    namgliseburi anemia) da asakian qalebs (romlebisTvisac ufro maRalia daunis

    sindromiT daavadebuli bavSvis gaCenis riski), imis dasadgenad, rom gaegoT,

    janmrTeli daibadeboda Tu ara maTi Svili.

    axal teqnologiaTa da sxva movlenaTa gavlenis arsi TviT teqnologiebisa da

    maT momxmarebel individTa miRma _ im socialur ZalebSi unda veZioT, romlebic

    adamianur qcevas ayalibeben. axali reproduqciuli teqnologiebi cariel ad

    gilze rodi Cndeba. isini SobadobaSi samedicino Carevis Tanamedrove tendenciis,

    ufro zogadad ki _ mecnierebisa da teqnikis bunebaze `sazedamxedvelod~ gamoy

    enebis nawilia. gvian Seqmnili ojaxebi da SeerTebul Statebsa da dasavleTis sxva

    qveynebSi patara ojaxebis Seqmnis miswrafeba aseve arsebiT rols asrulebs, radgan

    potenciuri Semosavlis wyaro xdeba reproduqciuli klinikebisaTvis (yovel Sem

    TxvevaSi SeerTebul StatebSi). aziis zogierT kulturaSi vaJiSvilisaTvis myari

    tradiciuli upiratesobis miniWebam da CineTis mTavrobis mier Zalauflebis gam

    oyenebam waaxalisa reproduqciuli teqnologiebic. wyvilebis mier reproduqci

    uli teqnologiebis gamoyenebis arCevanisa da misi Sedegebis gasagebad maT qcevaze

    moqmedi socialuri Zalebi unda gvesmodes. amgvari gageba sociologiur warmosax

    vas moiTxovs.

    es Tavi sociologiis mimoxilviT daviwyeT. rogor gaamdidra sociologiur

    ma perspeqtivam axali teqnologiebis, msoflio movlenebisa da TviT cxovrebis

    Cveneuli xedva? wignis winamdebare nawili xuT ZiriTad sociologiur kon

    cefcias warmogidgenT, romelsac SemdgomSic SexvdebiT. esenia: socialuri

    struqtura, socialuri qcevebi, funqciuri integracia, Zalaufleba

    da kultura. Semdeg sociologias mecnieruli kuTxiT ganvixilavT da aRvwerT,

    rogor iyeneben sociologebi mecnierul meTodebs socialuri faqtebis Sesaxeb

    kvlevebis Casatareblad. dabolos, sociologiis fesvebs gavyvebiT da gavecno

    biT klasikur sociologiur Teoriebs, romlebic Tanamedrove Teoriisa da kv

    levebis safuZvelia.

  • 20

    sociologiuri warmosaxva

    sociologia ikvlevs adamianuri cxovrebis organizebis gzebs. sociologebi

    sxvadasxva garemoSi socialuri cxovrebis Seswavlis mizniT samecniero kvleviT

    meTodebsa da Teoriebs iyeneben. isini cdiloben Seiswavlon rogorc intimuri

    urTierTobebi, aseve vrceli globaluri qselebi da yvelaferi, rac maT Soris

    arsebobs. sociologebi dainteresebulebi arian im gzebiT, riTic adamianebi uka

    vSirdebian erTmaneTs. sxva socialuri mecnierebani ZiriTadad Seiswavlian so

    cialuri cxovrebis mxolod erT sferos: ekonomika Seiswavlis bazrebis dinamika

    sa da produqtebis cirkulacias; politikuri mecniereba uRrmavdeba samTavrobo

    da Zalauflebis urTierTobebs; anTropologia ekologiasa da kulturul Ta

    viseburebebs ikvlevs; fsiqologia swavlobs biologias, adamianur ganviTarebasa

    da individualur mentalur Taviseburebebs Soris urTierTkavSirs. sociologia

    ki moicavs yvela am aspeqts. sociologebi yvelaze metad dainteresebulni ari

    an socialuri cxovrebis sxvadasxva aspeqtis urTierTqmedebiT – magaliTad, ra

    gavlenas axdens religiuri Sexedulebebi bavSvis gaCenis teqnologiebis mimarT

    ojaxis damokidebulebaze da, Sesabamisad, ra gavlenas axdens maTi gadawyvetile

    bebi samedicino momsaxurebis bazarze, bavSvebis raodenobaze, romlebsac moma

    valSi dasWirdebaT skola da a.S.

    sociologia gvTavazobs ara mxolod informacias, aramed samyaros dakvirvebi

    sa da am samyaroSi Cveni adgilis moazrebis gansakuTrebul gzas. xSirad vcdi

    lobT Cveni monawileobiT mimdinare movlenebis axsnas im adamianebis motivebiT,

    romlebic pirdapir iyvnen dakavSirebulni ama Tu im movlenasTan. sociologebi

    gvibiZgeben, rom mxolod individualuri fsiqologiis amocnobas ki ar davjer

    deT, aramed yuradReba mivaqcioT adamianebis damokidebulebebsa da qmedebebSi

    arsebul ganmeorebad tendenciebs da sxvadasxva periodis, kulturisa Tu so

    cialuri jgufis Taviseburebebidan gamomdinare, am tendenciebis erTmaneTisa

    gan gansxvavebas. magaliTad, sociologi ubralod ar ikiTxavs: `ratom iyeneben in

    dividebi eqoskopias da `in vitro~ (Sida) ganayofierebas?~ is aseve dainteresdeba

    `ram ganapiroba ganayofierebasTan dakavSirebuli teqnologiebis ganviTareba;

    romelma jgufebma moaxdines am teqnologiebis popularizacia (an, piriqiT, See

    cadnen SezRudvas); visTvis aris xelmisawvdomi xelovnuri gziT ganayofiereba?~

    sociologebi individs ar uweven ignorirebas, isini gvaCveneben, rom individis

    qmedebaTa da Cveni sakuTari gamocdilebis gasagebad saWiroa socialuri konte

    qstis gaTvaliswineba. magaliTad, Cinelebis mier vaJiSvilisaTvis prioritetis

    miniWeba ganpirobebulia CineTSi memkvidreobis sistemis specifikiT, imiT, rom

    ojaxis gvars mamakaci agrZelebs da winaprebis didi TayvaniscemiT. SesaZloa,

    swored es socialuri maxasiaTeblebi iwvevdes Cinelebis mier mamrobiTi sqesis

    STamomavlebisaTvis prioritetis miniWebis midrekilebas.

    amerikis SeerTebul StatebSi samedicino daxmarebis xelmisawvdomoba ZiriTa

    dad ganpirobebulia gadaxdisunarianobiT; uSvilobis mkurnaloba gavrcelebu

  • 21

    li biznesia. 1995 wels daaxloebiT 3 milionamde amerikelma mimarTa xelovnuri

    ganayofierebis klinikebs (begli, 1995), xelovnuri ganayofierebisTvis wyvilebi

    xarjaven sul cota 10.000 dolars; xandaxan es Tanxa 100.000 dolarsac ki aRwevs.

    janmrTelobis dazRvevis zogierTi saagento ixdis Sida ganayofierebasTan daka

    vSirebul xarjebs, magram bevri sadazRvevo saagentos momsaxurebaSi es xarjebi

    ar Sedis. xSir SemTxvevaSi ki qals kerZo janmrTelobis dazRvevac ar gaaCnia,

    rac niSnavs, rom ganayofierebis axal teqnologiebze xeli mxolod SeZlebulebs

    miuwvdeba.

    Cveni piradi cxovrebis mraval aspeqts, _ Tundac Cveni dabadebis garemoe

    bebs, Cvengan damoukidebeli Zalebi marTavs: ra xnis arian Cveni mSoblebi; gvy

    avs Tu ara daZma da ramdeni; Cveni asakisa Tu Taobis ramdeni adamiani gagviwevs

    konkurencias vakansiebis dasakaveblad jer sabavSvo baRSi, Semdeg ki _ samsaxur

    Si; da isic saTuoa, saerTod, davibadebiT Tu ara. am Sexedulebis gaazreba didi

    nawilia im cnebisa, rasac didi amerikeli sociologi raiT milsi `socialur war

    mosaxvad~ moixseniebs.

    socialuri warmosaxva niSnavs sakuTari gamocdilebis aRqmas socialur sa

    myaroSi mimdinare procesebTan mimarTebaSi. es im farTo socialur movlenaTa

    aRqmasac gulisxmobs, romlebic araa gamovlenili martooden pirovnul gamoc

    dilebaSi. magaliTad, xalxi, visac uSualod hqonia saqme reproduqciul teqno

    logiebTan, mozaikis mxolod erT nawils xedavs. mTliani suraTis ageba ki pozi

    ciaTa da zneCveulebaTa sistematur mecnierul Seswavlas moiTxovs sxvadasxva

    drosa da adgilas, sxvadasxva socialur garemoebasa da socialur klasebSi,

    agreTve socialur qmedebaTa gamiznuli Tu uneblie Sedegebis gaTvaliswinebas.

    socialuri warmosaxva dagvanaxebs, rom imaze bevrad metni varT, vidre mxo

    lod Cvens pirad speqtaklebSi monawile msaxiobebi. is farTo socialuri mov

    lenebi, romlebSic CarTulni varT, did socialur scenaze TamaSdeba. rogorc

    milsi (1959/70. gv. 3,9) werda:

    amJamad [adamianebi] xSirad SeigrZnoben, rom maTi piradi cxovreba

    maxeebis qselia. isini xvdebian, rom yoveldRiur samyaroSi Tavs ver

    daaRweven problemebs da am gancdaSi xSirad marTalni arian.

    am TvalsazrisiT ganvixiloT umuSevroba. rodesac 100 000ian qa

    laqSi mxolod erTi kacia umuSevari, es misi piradi gasaWiria da mis

    dasaxmareblad, Cveulebriv, misi xasiaTi, unari, agreTve uSualod bed

    nieri SemTxveviToba unda gaviTvaliswinoT. magram rodesac umuSevar

    ia mravali aTasi, rac ukve socialuri sakiTxia, ver SevZlebT igi erTi

    individuumisTvis xelmisawvdom SemTxveviTobaTa rigiT gadavWraT. aq

    irRveva SemTxveviTobis TviT struqtura. rogorc problemis swori

    formulireba, aseve SesaZlo gadawyvetilebani moiTxovs ganvixiloT

    sazogadoebis ekonomikuri da politikuri institutebi da ara ubralod

    calkeul individuumTa pirovnuli situacia da xasiaTi.

    ganvixiloT omi. rodesac omi iwyeba, pirovnebis winaSe wamoWri

  • 22

    li problema SeiZleba iyos: rogor gadarCes anda rogor daiRupos

    gmirulad; rogor gamdidrdes omis pirobebSi; rogor miaRwios maRal,

    usafrTxo, samxedro Tanamdebobas, ra wvlili Seitanos omis damTavre

    baSi... xolo omis struqturuli sakiTxebi kavSirSia mis socialur

    mizezebTan; im xalxis tipTan, romelic mas warmarTavs; mis zegavlenas

    Tan ekonomikasa da politikaze, ojaxisa da religiur institutebze;

    erTa da saxelmwifoTa qaosur upasuxismgeblobasTan.

    sociologiuri warmosaxva xels gviwyobs CavxvdeT rogorc pirovnul gamoc

    dilebas, aseve sazogadoebriv sakiTxebsac.

    Cven gvgonia, rom mniSvnelovan pirad gadawyvetilebebs _ rogorc, davuSvaT,

    bavSvebis gaCenaa _ damoukideblad viRebT. sinamdvileSi Cvens pirovnul arCev

    ans socialuri Zalebi gansazRvravs. amas Sobadobis cvalebadi maCvenebelic mow

    mobs. XX saukunis pirvel naxevarSi SeerTebul StatebSi Sobadoba nela, magram

    mudmivad iklebda. meore msoflio omis Semdeg, meurneobis ganviTarebam, binaT

    mflobelobis saxelmwifo mxardaWeram da gareubnebis zrdam, qalebis daTxovnam

    samsaxuridan omis veteranTaTvis adgilis dasaTmobad da sxva faqtorebma bavS

    vebis `bumi~ gamoiwvia. 196070ian wlebSi Sobadobis maCvenebeli kvlav daeca,

    radgan marto cxovreba, uSvilo ojaxebi da gayra Cveulebrivi da ufro misaRebi

    gaxda. 1980ian wlebSi es tendencia ramdenadme ukuiqca, radgan bavSvebis `bumis~

    Taobam daiwyo Svilebis gaCena da qalebs, romlebmac dedoba gadades, drom mou

    wia. amJamad, bevri axalgazrda qali, winamorbedi TaobisTvis damaxasiaTebeli

    nayofierebis problemaTa SiSiT, amjobinebs adre gaaCinos Svili. es cvlilebe

    bi milionobiT individualur gadawyvetilebaTa erTiani Sedegia, magram drois

    politikurekonomikur klimatsac Seesatyviseba (laskeri da borgi, 1994).

    ZiriTadi koncefciebi

    sociologia socialuri fenomenis sakuTari xedvis Camosayalibeblad da mis

    specifikur niSnebsa da sakiTxebze yuradRebis gasamaxvileblad, sxva mecniereba

    Ta msgavsad, cnebebs iyenebs. Cveulebriv, yoveldRiur saubarSi xSirad gamoiyene

    ba sociologiisgan nasesxebi mravali cneba da termini _ magaliTad, `asakobrivi

    jgufi~ anda `Sida qalaqi~ _ magram isini sociologiis konteqstSi gamoyenebisas

    ufro specifikur mniSvnelobas iZenen. ganvixilavT xuT mTavar cnebas, romleb

    sac sociologebi socialuri cxovrebis umniSvnelovanes movlenaTa Sesafaseb

    lad iyeneben.

    struqtura

    socialuri struqtura im xalxis urTierTobebis, poziciebisa da rao

    denobis modelia, vinc mosaxleobis, mcire jgufi iqneba es Tu mTeli sazogadoeba,

    socialuri organizebis `ConCxs~qmnis. urTierTobebi arsebobs, Tuki adamianebi

  • 23

    SedarebiT mdgrad da xangrZliv interaqtiursa da/Tu ormxriv damokidebule

    baSi arian _ magaliTad, qorwineba an samsaxuri _ pirovnebaTSoris doneze,

    anda ganaTlebisa Tu jandacvis sistemaTa msgavsi institutebi _ ufro farTo

    gagebiT da abstraqtul doneze. poziciebi (zogjer statusebad moxseniebuli)

    gansazRvravs adgils socialur urTierTobaTa sqemaSi, rogorc _ deda, prezi

    denti, mRvdeli, _ rac, Cveulebriv, qcevis (rols rom uwodeben) mosalodnel

    yaidas gansazRvravs. xalxis raodenoba sxvadasxva kategoriis SigniT (rogori

    caa: qalTa klubebi Tu eris gansaxleba, martoxela dedebi Tu momuSave qalebi) da

    gansakuTrebiT, am kategoriaTa SefardebiTi odenoba (rogoricaa: mosaxleobaSi

    samocdaTxuTmets gadacilebuli mosaxleobis procentuli raodenoba an armiaSi

    momsaxureTa Soris oficerTa proporciuli raodenoba), zemoqmedebas axdens so

    cialur struqturaze.

    mniSvnelovania ganvasxvavoT socialuri struqtura da pirovnebebi an `per

    sonali~. universitetis struqtura, magaliTadAD, SedarebiT Ystabiluria, Tumca

    personali mudmivad icvleba. yovel gazafxulze bolo kursis studentebi am

    Tavreben da Semdeg Semodgomaze maT adgils axlad Semosuli kursi Seavsebs. icv

    lebian pirovnebebi inglisurisa da qimiis fakultetebze, agreTve fexburTis

    gundsa da sauniversiteto gazeTis StatSi. es SeiZleba gansakuTrebul adamianeb

    sac Seexos, visac reqtoris, dekanis, kaTedris gamgisa Tu fexburTis mwvrTnelis

    Tanamdeboba uWiravs. TanamSromelTagan zogi sruli profesori xdeba, zogic sxva

    universitetSi midis. personalSi mimdinare am cvlilebaTa miuxedavad, ZiriTa

    di struqtura _ urTierToba administracias, fakultetebsa da studentTa

    korpuss Soris, profesorebsa da studentebs Soris, maRal da dabalkurselebs

    Soris da a. S. _ Zalze nela icvleba an sulac ucvlelia. struqtura ayalibebs

    SesaZleblobebs adamianebisaTvis, Tumca xalxic axdens gavlenas struqturaze.

    magaliTad, Tuki Semosul studentTa ricxvi iklebs, SesaZloa, zogi profesori,

    daiTxovon an datvirTva Seumciron. rodesac kolejSi Semsvlel qalTa raodeno

    ba imatebs, Cndeba qalTa saerTo sacxovreblebis, qalTa saswavlo da sportuli

    programebis moTxovnileba.

    socialuri struqtura socialuri cxovrebis stabilurobis wyaroa, Tumca

    cvlilebaTa gamowveva da warmarTva struqturul faqtorebsac SeuZlia. erT

    Sviliani ojaxis politikaSi gamoxatuli ojaxis dagegmvis mkacri programis Se

    muSaveba CineTSi mosaxleobis mkveTri zrdiT iyo gamowveuli. CineTis mosaxleo

    bis ara mxolod raodenoba, aramed misi mateba Sedegad mohyva komunisturi

    xelisuflebis mier gaumjobesebul kvebis sistemasa da janmrTelobis dacvas. es

    niSnavs imas, rom CineTis mosaxleobis nawili axalgazrdaa da STamomavlobis Se

    qmnis asaks aRwevs. amdenad erT wyvilze bavSvebis raodenobam rom iklos kidec,

    dabadebuli bavSvebis raodenoba mainc didi iqneba. ase rom, arsebobda mosaxle

    obis mosalodneli swrafi zrdis struqturuli mizezi (Warb mosaxleobaSi STa

    momavlobisTvis momwifebuli adamianebis raodenobis maRali procenti). Tu am

    qveyanaSi mosaxleobis mateba ar Seferxda, ekonomikisa da soflis meurneobis

    ganviTarebis Sedegebs `STanTqavs~ mzardi mosaxleoba da cxovrebis xarisxi ar

  • 2�

    gaumjobesdeba. amitom ojaxis dagegmvis programis farglebSi CineTma Casaxvis

    sawinaaRmdego teqnologiebis investireba moaxdina.

    rogorc vnaxeT, CineTma mosaxleobis raodenobis kontrolisaTvis Zalis

    mieri politika SeimuSava. aman gauTvaliswinebeli Sedegebi gamoiRo _ Cineli

    wyvilebi (ultrabgeriTi gamokvlevisa da abortis saSualebiT), tradiciis Ses

    abamisad, amjobinebdnen vaJi hyolodaT. amiT gamowveul sqesTa disbalanss mniS

    vnelovani struqturuli rRveva mosdevs. rodesac meti biWi ibadeba, oci wlis

    Semdeg iqmneba qalebis nakleboba ucolo mamakacebisaTvis. es niSnavs aramarto

    imas, rom mamakacebis nawili ver moaxerxebs sacolis povnas, aramed imasac, rom

    asakovani mamakacebi iZulebuli iqnebian SedarebiT axalgazrda qalebze iqorwi

    non (ramac SesaZloa Seaferxos qalebi, ganaTlebis saSualebiT daimkvidron sta

    tusi). garda amisa, naklebi iqneba qaliSvili da rZali, raTa xandazmul adamianebs

    mouaros, amitom xelisuflebas meti Zalisxmeva dasWirdeba maTi siberis uzrunv

    elsayofad. mTavrobis mier qalTa umaRlesi ganaTlebis xelSewyoba da tradici

    ulad mamakacur profesiebSi maTi waxalisebasac gamoiwvevs qalebis naklebobas

    tradiciul qalur saqmianobasa da socialur rolebSi.

    nayofierebis Sablonebi dasavleTis qveynebSic iwvevs socialuri struqturis

    Camoyalibebas. Sobadoba iklebs, Tuki wyvilebi naklebi Svilis yolas gadawyveten

    (nawilobriv, Sobadobis sakontrolo teqnologiebis saSualebiT). Cveni axali

    ojaxuri struqtura, sadac erTda orSviliani ojaxebi normadaa miCneuli, me

    tad cvlis ojaxuri cxovrebis yaidas, skolebze moTxovnilebas, aiolebs profe

    siuli karieris Seqmnas qalebisaTvis da cxovrebis mraval aspeqts gansazRvravs

    CrdiloeT amerikasa da evropaSi. wyvilebi, vinc patara ojaxis Seqmnas apirebs,

    bavSvsac ufro gvian aCenen. SeerTebul StatebSi pirveli mSobiarobis daaxloe

    biT meoTxedi ocdaaTiormoci wlis asakSia (maranto, 1995). es imas niSnavs, rom

    oci wlis Semdeg kolejebsa da universitetebSi Semsvleli axalgazrdebis meo

    Txeds sapensio asakis mSoblebi eyolebaT (rac asakovan mSoblebs aiZulebs sam

    saxurSi darCenas, xolo mTavrobas _ gauzardos daxmareba umaRlesi ganaTlebis

    miRebis msurvel axalgazrdebs).

    moqmedeba

    moqmedeba aRniSnavs qcevas, romlis arCevani bevrad aRemateba instinqtursa

    Tu refleqsurs. moqmedeba socialuria erTi mxriv, radgan sxva adamianebsac Seexeba

    da, meore mxriv, sxvaTa mier Seqmnil garemoebebzec aris damokidebuli. sinamdvile

    Si adamianad da pirovnebad qcevis TviT procesia socialuri. Cven vswavlobT enas,

    Rirebulebebsa da qcevas, pirvel yovlisa, socialuri urTierTobis meSveobiT.

    socialuri moqmedeba SeuZliaT ara mxolod pirovnebebs, aramed jgufebsa

    da iseT rTul organizaciebs, rogoric korporaciebi Tu xelisuflebebia. Cven,

    rogorc pirovnebebs, sakuTari pirobebis Sesacvlelad moqmedeba SegviZlia, maga

    liTad, yoveldRiurad vvarjiSobT kalaTburTSi, raTa ukeTesi moTamaSe gavxdeT,

    anda vwevriandebiT anonimur alkoholikTa organizaciaSi, raTa vadoT organizm

    sa da urTierTobebze mavne CvevaTa damangreveli zemoqmedebis SeCereba. rogorc

  • 2�

    individualurad, aseve jgufebsa da organizaciebSi gawevrianebiT SegviZlia

    sazogadoebis Secvlas vecadoT _ SevarbiloT rasobrivi SuRli, gavaumjobe

    soT jandacvis sistema, gadavarCinoT saxelmwifo tyeebi anda movaxdinoT revo

    lucia. sazogadoebriv qmedebaTagan zogierTi yvelaze mniSvnelovani warmoqmnis

    axal urTierTobebs, vTqvaT, rodesac qorwinebisas nefepatarZali warmoTqvams:

    `Tanaxma var~ an axali saxelmwifosa Tu organizaciis damaarseblebi mis gansaxor

    cieleblad da socialuri struqturis misaniWeblad konstitucias SeimuSaveben.

    es qmedebani, Tavis mxriv, axal samoqmedo pirobebs qmnis. daqorwinebul mamakacsa

    da qals, SesaZloa, Sinaganma da gareganma faqtorebma aiZulos bavSvis gaCena; Svi

    lis dabadebis Semdeg, miuxedavad maTi Zalisxmevisa, Tanabrad gainawilon mSoblis

    pasuxismgebloba, SesaZloa, isini gaucnobiereblad mainc aRmoCndnen sqesobrivad

    stereotipul rolebSi.

    xSirad uciloblad migvaCnia Cveni socialuri garemos aspeqtebi, TiTqos isini

    yovelTvis arsebobda an axlaxans, saswaulebriv da meyseulad Seiqmna da ar vuwevT

    angariSs socialuri moqmedebis mniSvnelobas. magaliTad, axali reproduqciuli

    teqnologiis SemoReba ar yofila mecnieruli ganviTarebis TavisTavadi nayofi,

    romelic aucileblad warmoiSoboda. es iyo `xalxis gansazRvrul jgufTa mier

    gansazRvrul drosa da adgilas miRebul sagangebo gadawyvetilebaTa Sedegi,

    maT moTxovnilebas rom Seesabameboda~ (uaismeni, 1994). aseTive Zalisxmevas unda

    movuxmoT unayofobis mizezTa dasadgenad da Casaxvis aRmkveTi saSualebebis ga

    mosaZebnad, agreTve Svilad ayvanis samsaxurebis gasafarToeblad, raTa savarau

    do mSoblebi da mitovebuli umweo bavSvebi erTmaneTs daukavSirdnen.

    erTSviliani ojaxis politika CineTSi da bavSvis sqesis SerCeviT aborti indoe

    li ojaxebis mier socialuri moTxovnebis mkafio magaliTebia. da mainc, pirovne

    baTa mier miRebuli kerZo Ogadawyvetilebebi socialuria. davuSvaT, ocdaCvidmeti

    wlis martoxela atlanteli qali xelovnuri ganayofierebis gziT xdeba deda. ra

    tomaa misi moqmedeba `socialuri~? pirvel yovlisa, imitom, rom igi damokidebu

    lia arsebul socialur pirobebze. miuxedavad imisa, rom es teqnologia ocdaxuTi

    wlis winaTac arsebobda (da, udavod, zogierTi imdroindeli `SinaberasTvis~ sa

    surveli iqneboda), maSin eqimebis umetesoba uars ityoda daorsulebaSi daxmare

    boda martoxela qals. amaTanave, gaTxovili iqneboda Tu martoxela, ocdaaTs

    gadabijebuli qalisTvis metad didi iyo daunis sindromiani bavSvis gaCenis riski.

    amJamad, martoxela dedoba samarcxvinod aRar iTvleba, xolo Tanamedrove mSobia

    robamdel testebs SeuZlia genetikuri problemebi orsulobis periodSive gamoav

    linos. garda amisa, qalis moqmedeba socialuria, vinaidan igi sxva adamianebsac

    Seexeba: bavSvs, mamas (Tundac anonimur donors, Tuki bavSvi mogvianebiT masTan

    Sexvedras isurvebs) da ufro farTod, sazogadoebasac.

    amniocentezisi da masTan dakavSirebuli teqnologiebi saSualebas gvaZlevs

    zogierTi Tandayolili defeqti da genetikuri nakli muclad yofnis periodSive

    gamovavlinoT. genetikur tests winaswar SeuZlia gansazRvros colqmris Sansi,

    uaryofiTi genebi gadasces Svils. taizaxis genis (nela mimdinare davaadeba, ad

    reul asakSi mtkivneul sikvdils rom iwvevs) mqone mSoblebs oTxidan erT SemTx

    vevaSi emuqreba am seniT daavadebuli bavSvis gaCenis saSiSroeba. warsulSi maT

  • 26

    an tkivilisa da tanjvis riski unda gaewiaT, an uari eTqvaT Svilis yolaze. amJa

    mad mSoblebs winaswar SeuZliaT gaigon, rom taizaxis geni aqvT. Tuki es orive

    aReniSneba, isini amjobineben bavSvi iSvilon, vidre taizaxis genis mqone Svili

    moavlinon amqveynad. es arCevani SesaZlo gaxda, radgan teqnologia viTardeba,

    eqimebs surT gardaqmnebis danergva da a.S.

    kultura

    kultura azrovnebis, aRqmis, Sefasebisa da urTierTobis metnaklebad inte

    grirebuli modelia, romelic xalxis cxovrebis wesis nawilia. mravali im niSan

    Tagan, romelTac sakuTari Tavis adamianad mosaazreblad movixmobT _ ena, zneo

    ba, teqnologia, unari _ Cveni kulturis elementebia, romlebsac ojaxebidan

    moyolebuli socialuri urTierTobisas viTvisebT kulturuli institutebiT

    _ skolebi iqneba Tu religiuri dawesebulebebi _ sargeblobis. kultura gvama

    ragebs resursebiT azrovnebisa da moqmedebisaTvis, romelTagan umniSvnelova

    nesi enaa. kultura gvawvdis agreTve kriteriumebs moqmedebis mniSvnelobis

    Sesafaseblad. erTerTi sakamaTo sakiTxia abortis legalizacia da misi xelmis

    awvdomoba yoveli amerikeli qalisaTvis. am sakiTxze yovel Cvengans mxolod pi

    radi Sexedulebis gamoTqma SeuZlia (iseve, rogorc mraval sxvaze), radgan unda

    gadavwyvitoT nayofis `sicocxlis ufleba~ davayenoT pirvel adgilze, Tu `qa

    lis arCevanis ufleba~. Cveni saziaro kultura gvexmareba am ori ideidan erTi

    avirCioT da vikamaToT maTze. Cveni kultura pozitiur Rirebulebas aniWebs si

    cocxles zogadad da agreTve arCevans anu Tavisuflebas. aborti is sakiTxia, sa

    dac sxvadasxva kulturuli Rirebulebebi upirispirdeba erTmaneTs.

    bevr aziur sazogadoebaSi kulturuli Rirebulebebi ubiZgebs adamianebs

    vaJebi amjobinon qaliSvilebs. arcTu aSkarad, aziuri kulturebi midrekile

    bas avlens. jgufs (gansakuTrebiT _ ojaxs) meti Rirebuleba mianiWos, vidre

    pirovnebas, sazogadoebrivi wesrigi da harmonia ki pirovnul Tavisuflebaze

    maRla daayenos. bevri Cineli xvdeba, rom saxelmwifosTvis swori da xelsayre

    lia mosTxovos wyvilebs bevri Svilis yolis survili mTlianad sazogadoebis

    keTildReobas Seswiros, magram rogorc SeerTebul StatebSi abortis SemTxveva

    Si, CineTSi ojaxisa da sazogadoebrivi dakveTis RirebulebaTa Sejaxeba xdeba:

    erTi Rirebulebis (socialuri keTildReobis) sasargeblo qmedeba avtomaturad

    Trgunavs meore maTgans (didi ojaxis mniSvnelovnebas).

    kultura warmogviCens idealebs, romlebic pirad ocnebebsa da survilebs ay

    alibebs. dasavleTSi uSvilo qorwinebebi amJamad ufro misaRebia, vidre warsul

    Si, magram maT axlac ar miiCneven idealad. bavSvebTan saubrisas frazas _ `rode

    sac gaizrdebi~ imdenad xSirad moayoleben _ `da deda/mama gaxdebi~, rom isini

    Tanabar mniSvnelobas iZenen (laskeri da borgi, 1994). qalis ideali CvenTvis de

    dobaa, kacisa _ mamoba. kultura, socialur wnexSi moyolili, ocdaaTs gadabi

    jebul uSvilo wyvilebs xSirad arasrulfasovnebas ganacdevinebs. rac ufro met

    Svils aCenen maTi megobrebi, isini sul ufro metad arian amovardnili (an Tavs

    grZnoben aseTad) socialuri konteqstidan. Cveni kultura, umeteswilad, ego

  • 2�

    istebad da ucnaurebad aRiqvams uSvilo adamianebs. ara mxolod uSvilo wyvili,

    aramed martoxela uSvilo qali, lesboseli iqneba Tu heteroseqsuali, normidan

    gadaxvevad iTvleba. Tuki Svilebis aryola egoistobadaa miCneuli, mxolod erTi

    bavSvis gaCena _ uaris Tqma mis dasa Tu Zmaze _ arcTu bevrad ukeTesad aRiqmeba.

    miuxedavad aSkara simcdarisa, fexmokidebulia stereotipi, TiTqos dediserTa

    bavSvebi ganebivrebuli da umarTavi arian. metic, Cven rogorc kultura, `bune

    briv~ mSobiarobas vamjobinebT bavSvis Svilad ayvanas, Tundac bunebrivi mSo

    biaroba maRali teqnologiebis samedicino Carevis Sedegi iyos.

    garda amisa, kultura, SesaZlebels xdis axal teqnologiebs socialurad

    organizebuli informaciis maragis meSveobiT, romlebzec muSaoben eqimebi, ga

    momgoneblebi, saxelmwifo moxeleebi da maTi mzgavsi Cveulebrivi adamianebi.

    amerikul kulturas mravalwilad teqnologiebi ayalibebs. Cven did energias

    vandomebT mowinave teqnologiebs. mecnierebisa da teqnologiebis miRwevebma

    ukanaskneli 200 wlis ganmavlobaSi Secvala Cveni warmodgena adamianis SesaZle

    blobebze. winaparTagan gansxvavebiT, romelTa rwmena bunebisa Tu RvTis mier

    dawesebul CarCoebSi iyo moqceuli, gvwams, rom yvela problemas gadavWriT, Tuki

    xelT teqnologia gveqneba. buneba asaTvisebel da dasamuSaveblad xelmisawvdom

    maragad warmogvidgeba da ara sakralurad Zlevamosilad, romlis gardaqmna gve

    krZaleba. es adamianis bunebazec vrceldeba, rasac SobadobasTan dakavSirebuli

    axali teqnologiebic gvidasturebs.

    Zalaufleba

    Zalaufleba socialurad moqmedi romelime piris unaria, gansazRvros so

    cialuri organizaciis struqturisa Tu movlenebis kursi. SesaZloa Zalaufleba

    socialurad moqmed sxva pirTa nebis sawinaaRmdegod gamoiyenebodes, raTa aiZu

    los maT imis Cadena, rac ar surT, anda gamoiyenebodes sxva pirTa nebis Camosayali

    beblad, rom esa Tu is saqcieli Caidinon (an piriqiT). pirveli saxiT gamtacebeli,

    roca iaraRis muqariT aiZulebs mZRols waiyvanos ukacriel adgilze, sadac arc

    policiaa da arc mowme. sxvisi nebis Camosayalibeblad Zalauflebas iyenebs mwar

    moebeli, roca reklamis saSualebiT moandomebs momxmarebels misi produqciis

    SeZenas, maT Soris iseTsac romelze manamde arc ufiqria. aSSis mTavroba Tavis

    Zalauflebas iyenebs amerikuli sazogadoebis struqturis Camosayalibeblad,

    kerZOod, ipoTekuri sesxebis gadasaxadebisgan gaTavisuflebas uiolebs binaTm

    flobelebs, mxars uWers saSualo klasisa da danarCeni sazogadoebis wvlilsa da

    pasuxismgeblobas maTi gaerTianebebisadmi.AAA A A A aRvniSnavT, rom Zalaufleba SeiZleba

    gamoiyenebodes rogorc oficialur, aseve kanongareSe pirTa mier, an ufro zus

    tad, socialur SemsrulebelTa, magaliTAad, korporaciebisa Tu mTavrobebis mier.

    CineTis xelisufleba aSkarad iyenebs Zalauflebas, rodesac Tavisi kanon

    proeqtebiT zRudavs ojaxebs erTi bavSviT da nergavs axal teqnologiebs `arasa

    survel~ mSobiarobaTa aRsakveTad. aseTi eqstremaluri da sakamaTo politikis

    gatareba mxolod CineTis msgavs avtoritarul mmarTvelobas Tu SeuZlia. mo

    saxleobis msgavsi problemebis, magram susti xelisuflebis mqone sxva qveynebs _

  • 2�

    indoeTs, indonezias, nigerias, ojaxis dagegmvis efeqturobisaTvis ufro Znelad

    gansaxorcielebeli saSualebebis Zieba uwevT.

    mTavrobis mier Tavisi Zalauflebis gamoyeneba Sobadobis kontrolisaT

    vis miuRebelia amerikelTa umravlesobisaTvis. Tumca es praqtika amerikisTvis

    arc ise `ucxoa~, rogorc gvgonia. 1930 wels bevri amerikeli mecnieri emxroboda

    evgenikas _ mosaxleobis xarisxis gaumjobesebis mcdelobas SerCeviTi repro

    ducirebis gziT. ocdaaTze met StatSi miiRes kanoni iZulebiTi sterilizaciis

    Sesaxeb, rac miznad isaxavda sazogadoebis gawmendas `gariyulebis~ _ loTebis,

    narkotikebis momxmareblebis, epilefsiiT Sepyrobilebis, sulierad daavadebu

    lebis, damnaSaveebisa da, gansakuTrebiT, gonebrivad CamorCenilebisgan, visi

    problemebic memkvidreobiTad iTvleboda. evgenikas socialur (da ekonomikur)

    sakiTxTa mecnierul gadawyvetad ganixilavdnen. erTi oficialuri warmomad

    genlis TqmiT, maTTvis STamomavlobis Seqmnis danebeba `sazogadoebis eqstrava

    ganturobas~ niSnavda (larsoni, 1995, gv.120). amdenad, `mecnierebas~ ufro popu

    laruli crurwmenebi gansazRvravda, vidre mecnierebisTvis damaxasiaTebeli

    winaswari ganWvretis faqtobrivi unari. ase rom iyos, abraam linkolnis mSoblebi

    saTvis, romelTagan erTi fsiqikurad daavadebuli iyo, xolo meore _ loTi, Svi

    lis gaCena unda agvekrZala. da mainc, iZulebiTi sterilizacia zogierT StatSi

    197080ian wlebamde rCeboda ZalaSi (amJamad zogierTni SiSoben, biogenetikis

    miRwevebma evgenikis politika kvlav ar gamoaRviZos).

    fuli Zalauflebis erTerTi formaa. SeerTebul StatebSi ganayofierebaze

    momuSave klinikebi metwilad komerciuli dawesebulebebia maTTvis, vinc Se

    Zlebs gaistumros dadgenili momsaxurebis safasuri. kanadasa da evropis bevr

    qveyanaSi es momsaxureba xalxis umetesobisaTvis xelmisawvdomia, radgan saxelm

    wifo jandacvis sistema afinansebs. am sazogadoebaTa farTo jgufebs SeuZliaT

    Tavisi politikuri Zalis gamoyeneba, raTa dabegvra mTeli mosaxleobis jandac

    vis sasargeblod moxdes da ar emyarebodes mxolod kerZo dazRvevasa da pirad

    angariSsworebas, rogorc es SeerTebul StatebSia miRebuli. Tumca am qveyana

    Sic ganayofierebis ZviradRirebuli momsaxurebisaTvis gadaxdisas adgilobrivi

    xelisufleba gamoyofs Tanxebs. amdenad, am sakiTxSi Tavs iyris mTavrobis Za

    laufleba moqalaqeTa dabegvris da amoRebuli Semosavlebis gankargvis gzebis

    Ziebisas, da agreTve SeZlebuli (kargad organizebuli) jgufebis Zalaufleba,

    romelic zewolas axorcielebs xelisuflebaze, raTa `xalxis fuli~ am jgufebis

    sasargeblod daixarjos.

    sociologebi mTlianad socialuri sistemis Zalauflebasac Seiswavlian, ro

    melic pirovnebaTa, jgufTa Tu organizaciaTa Zalauflebisgan gansxvavebulia.

    amerikul sazogadoebas meti Zalaufleba aqvs, vidre, davuSvaT, eTiopiisas. es

    ar niSnavs, rom amerikas aqvs samxedro Zalaufleba, romelic brZolaSi daamar

    cxebs eTiopias anda ekonomikuri berketebi eTiopiis Sesaviwroveblad. es ufro

    exeba teqnologiuri, ekonomikuri da socialuri ganviTarebis dones, romelic

    am sazogadoebebSi xalxis cxovrebas gansazRvravs. amerikelebs umuSevrobisa

    da siRaribis gamocdileba aqvT, magram SimSiliT iSviaTad ixocebodnen. eTiopi

    aSi, piriqiT, xSiria sastiki SimSiloba, rasac ara mxolod hava, aramed SedarebiT

  • 2�

    primitiuli teqnologia, ekonomikis ganviTarebis dabali done da socialuri

    aSliloba iwvevs. Tanamedrove industriuli sazogadoeba xalxs ganrigis, tabe

    luri drois, SezRuduli vadebis enaze azrovnebas aiZulebs. eTiopiis msgavs mi

    waTmoqmed sazogadoebaSi es droiTi zewola matulobs, rodesac qalaqebis, sam

    saxurebis, Tanamedrove industriis ganviTareba iwyeba. droSi gaTvlili amgvari

    cxovreba ar aris mimzidveli, magram xalxi iZulebulia miiRos igi. eTiopiaSic

    da SeerTebul StatebSic piradi identuroba erovnul identurobasTan ufro

    mWidrodaa gadanaskvuli, vidre separatistul eTnikur identurobasTan. Cven

    vixdiT gadasaxadebs da umeteswilad vaRiarebT samxedro samsaxuris aucileb

    lobas, radgan gvwams, rom Cveni rogorc pirovnebaTa gadarCena da cxovrebiseuli

    gza sakuTari qveynis gadarCenasTanaa dakavSirebuli. nacionalizmi Zalauflebas

    iyenebs patriotul grZnobaTa mobilizebisaTvis. es Zalaufleba damaxasiaTebe

    lia ara romelime erTi socialuri SemsruleblisaTvis (Tumca pirovnebebsa da

    jgufebs SeuZliaT patriotul grZnobebs mouxmon), aramed sazogadoebisTvis,

    rogorc mTlianisaTvis.

    funqcia

    adamianis dabadeba sazogadoebisgan gamijnuli ar aris. gaCenili bavSvebis rao

    denoba, gogonebi iqnebian Tu biWebi, jansaRebi Tu arajansaRebi, gavlenas axdens

    skolebze, SromiT bazarze, qorwinebis modelze, xandazmulTa mzrunvelobaze da

    a.S. socialuri struqturisa da socialuri organizaciis sxvadasxva aspeqti funq

    ciurad erTmaneTTanaa dakavSirebuli. sazogadoebis erT nawilSi momxdari mov

    lena exeba da gansazRvravs sxva nawilebSi mimdinare procesebs. magaliTad, Tuki

    viTardeba axali samedicino teqnologiebi dRenaklul CvilTa gadasarCenad, am

    Zviri teqnologiis safasuris dasafarad imatebs sadazRvevo Tanxac.

    adre funqciur urTierTkavSirebs sociologebi xSirad xsnidnen `organuli

    analogiis~ saSualebiT. iseT organizmSi, rogoric adamianis sxeulia, guli,

    filtvebi, tvini da sxva organoebi sruqturulad diferencirebulia, Tumca _

    funqciurad SekavSirebuli. sisxlis miwodeba filtvebisaTvis gulis muSaobazea

    damokidebuli; yvela sxva organo damokidebulia filtvebis mier sisxlis Jang

    badiT gamdidrebaze; tvini sxeulis mraval operacias nervuli sistemis saSuale

    biT xelmZRvanelobs, magram Tavadac gulisa da filtvebisgan iRebs JangbadiT

    gamdidrebul sisxls da a.S. Tuki guliscema regularuli araa anda filtvebi ver

    awvdis sakmao Jangbads an tvinia dazianebuli, mTliani sistema _ organizmic zi

    andeba. sazogadoebebi araa iseve mtkiced integrirebuli, rogorc biologiuri

    organizmebi, magram maTi calkeuli nawilebic damokidebulia erTmaneTze, raTa

    imuSaon, rogorc sistemebma. amdenad, reproduqciuli teqnologiebi mxolod im

    itom arsebobs, rom samedicino saswavleblebi amzadebs eqimebs, mkvlevrebi avi

    Tareben teqnologiebs, ekonomika qmnis dovlaTs maT asanazRaureblad da a.S.

    termini _ funqcia aRniSnavs am wvlils, romelic socialur urTierTobas,

    pozicias, organizebas, Rirebulebasa Tu sazogadoebis sxva aspeqtebs Seaqvs far

  • 30

    To socialur sistemaSi. funqciurad integrirebuli sistemis yoveli nawili ax

    dens zemoqmedebas da Tavadac ganicdis zemoqmedebas sxvebisgan. aseTia skolebis

    funqcionireba studentTa mosamzadeblad, vinc SeZlebs damqiraveblisTvis

    saWiro samuSao Seasrulos da sazogadoebriv cxovrebaSi miiRos monawileoba,

    rogorc sakuTari qveynis moqalaqem. SeuZlebelia CavwvdeT skolis arss, Tuki mas

    gamijnulad SeviswavliT _ aucilebelia sazogadoebis sxva nawilebTan misi kav

    Siris gaTvaliswineba. Tavis mxriv, skola funqciurad TviTonac organizebulia:

    sxvadasxva sagnis maswavleblebi, administratorebi, moswavleebi, biblioTek

    arebi da materialuri obieqtebic ki, dafebisa da wignebis CaTvliT, sxvadasxva

    funqcias asruleben. funqciuri integracia xarisxzea damokidebuli _ ramde

    nad SeuZlia jgufisa Tu sazogadoebis nawilebs metnaklebad harmoniuli Tanam

    Sromloba anu urTierTSewyobili moqmedeba.

    zogjer socialuri sistemis erTi nawili ise moqmedebs, rom sistemis, rogorc

    mTlianis efeqtur muSaobas aferxebs. am SemTxvevaSi igi `disfunqciuria~. maga

    liTad, zogierTis mtkicebiT, axali reproduqciuli teqnologiebi disfunqci

    uria, radgan sxva, ufro saSur moTxovnilebebs (rogoricaa jandacva, saTanado

    kveba da ganaTleba sabavSvo baRebSi, Raribi orsuli qalebis daxmareba) aklebs

    resursebs da savaraudo mSoblebs ubiZgebs ganayofierebis xelovnur xerxebs

    mimarTon Svilis ayvanis nacvlad, rac obol da mitovebul bavSvebs moyvaruli da

    mzrunveli ojaxebis gareSe tovebs.

    zogjer SegviZlia reproduqciuli teqnologiis sasikeTo, saswaulebrivi

    Sedegebi davinaxoT, roca uSvilobis problemebis mqone wyvilebs bavSvis gaCenis

    saSualeba eZlevaT, SegviZlia davinaxoT safrTxec _ zneobrivad saCoTiro Ca

    reva bunebisa Tu RvTis nebaSi. es piraduli gansjis gadasawyvetia. magram am axali

    teqnologiis gasagebad _ rad ganviTarda igi, rogor mimarTebaSia pirovnebasa

    Tu mTlianad sazogadoebasTan, vis exmareba (Tu azaralebs) yvelaze metad da saiT

    mivyavarT _ yvela is sakiTxi unda gaviTvaliswinoT, romelzec zemoT visaubreT.

    sociologebs, maTi gansaxilveli Tematikisa da Teoriuli perspeqtividan gamom

    dinare, SeuZliaT yuradReba mTavar cnebaTagan erTerTze _ struqturaze, mo

    qmedebaze, kulturaze, Zalasa Tu funqciaze gaamaxvilon, Tumca xuTive maTgani

    mniSvnelovania sociologiurad azrovnebisTvis.

    sociologia, rogorc mecniereba

    yoveldRiur cxovrebaSi samyaros praqtikuli Secnoba xdeba. Cven Segvi

    Zlia viaroT, Tumca ar vicodeT kunTebis fiziologia, SegviZlia visaubroT me

    tyvelebis Teoriis Seswavlis gareSe. sxva sityvebiT _ yoveldRiur cxovrebaSi

    bevr rames TavisTavad, dasabuTebis gareSe viRebT da ise vmoqmedebT, TiTqos

    yvelaferi gvesmodes, Tundac ar SegveZlos amis axsna. praqtikuli, yoveldRi

    uri Secnoba mniSvnelovnad gvexmareba qmedebaSi, magram mainc SezRudulia. sa

    myaros Sesaxeb Cveni codnis gaRrmavebas mecnierebis calkeuli dargebi isaxavs

  • 31

    miznad da Cvens pirad gamocdilebas mecnieruli meTodis saSualebiT afarToebs

    (burdie, Sambordoni da paseroni, 1991).

    mecnieruli meTodi

    mecniereba samyaros Sesaxeb informaciis Segrovebisa da organizebis Seda

    rebiT axali formaa. dRes mecnierebaSi vgulisxmobT bunebaze dakvirvebis

    sistemur meTods, obieqturad aRqmulis interpretacias, mizezSedegobrivi

    kavSiris Ziebas da Cveni warmodgenebis sistemaSi moyvanas Teoriis meSveobiT.

    iseT mecnierTa mier, rogorc galilei, koperniki da niutoni iyvnen, meCvidmete

    saukuneSi gakvaluli es gza `mecnierul revoluciaSi~ gadaizarda codnis yvela

    sferoSi. amJamad cnobil mecnierebis yvela dargs _ fizikas Tu biologias, eko

    nomikas da sociologias _ safuZveli mecnierulma revoluciam Cauyara.

    mecnieruli revolucia emyareboda or ZiriTad princips, romlebic mecniere

    baSi dRemde daculia. pirveli empiriuli dakvirvebaa. mecnieruli meTodi dasa

    buTebuls eyrdnoba da ara savaraudosa da yurmokruls. empiriuli informacia

    Cveni xuTi grZnobiT (mxedveloba, smena, ynosva, Sexeba, gemos SegrZneba) an maTi ga

    farToebiT (rogorc radioteleskopi `iWers~ TvalisTvis uxilav talRebs) aris

    SeZenili da Semowmebuli. meore ZiriTadi principi logikuri analizia. movle

    nis mecnieruli xedva gulisxmobs, rom SegviZlia igi racionalurad gaviazroT da

    logikuri forma mivceT. logika da empiriuli dakvirveba mecnierebaSi uerTman

    eTod ar muSaobs. SeuZlebelia mizezSedegobriobas mxolod dakvirvebiT Cavwv

    deT; yovel Cvengans SeuZlia dainaxos, rom ori ram erTdroulad xdeba _ vTqvaT

    wvima da yvavilebis zrda. mizezSedegobrivi kavSiris gamosavlenad am ori mov

    lenis logikur mimdinareobas unda mivyveT (wvima uSualod ar iwvevs yvavilobas,

    magram Teslis gaRvivebasa da mcenaris ayvavebisTvis aucilebel pirobebs warmo

    qmnis, Tuki Tesli nayofier niadagSia moxvedrili da a.S.).

    empiriul dakvirvebasa da logikur analizze damyarebuli mecnieruli meTo

    di iswrafis Seamowmos codna, radgan igi Cveulebrivi Sexedulebisgan gansxvave

    bulia. mecniereba WeSmaritebad arafers scnobs mxolod avtoritetze (RvTisa

    iqneba, romis papisa Tu mefisa), tradiciaze (vinaidan xalxs odiTganve sjeroda,

    rom es asea) anda konsensusze (yvelas ase hgonia) dayrdnobiT. mecnieruli codna

    yovelTvis ar ukuagdebs avtoritets, tradiciasa Tu konsensuss, magram SeuZlia

    asec moxdes. amis erTerTi yvelaze gamorCeuli magaliTia manamde gavrcele

    buli Sexedulebis _ dedamiwis garSemo mzis brunvis sawinaaRmdegod galileis

    gamoTqmuli mosazreba da Tavisi daskvnis empiriuli dakvirvebiTa da logikuri

    analiziT gamyareba. Tavdapirvelad xalxma sruliad uaryo galileis mosazreba,

    romelic ewinaaRmdegeboda maT mamapapaTa da, SesaZloa, miTologiur rwmenas

    (tradicia); ufro metic, upirispirdeboda eklesiur moZRvrebas (avtoriteti).

    amasTanave, TiToeuls SeeZlo daenaxa, rom mze aRmosavleTidan amodis, gadakveTs

  • 32

    cas da dasavleTiT Cadis (konsensusi). yovelive amis miuxedavad, am SemTxvevaSi sab

    olood mecnierebam gaimarjva.

    mecnieruli meTodi metad Zlieria. Tanamedrove epoqaSi mas SeuZlia uaRresad

    gaafarTovos codna, rasac didi miRwevebi aqvs teqnologiaSi. mecnierebasaviT

    Zliers, mas mainc ar SeuZlia `srulqmnili~ codna mogvawodos. pirveli, mecnie

    ruli codna dausrulebelia: saTanadod Seuswavlelia mravali fenomeni da axal

    Ziebas SeuZlia eWvqveS daayenos is, rac manamde garkveuli gvegona. meore, zogierT

    kiTxvas SeuZlebelia mecnierulma kvlevam gasces pasuxi (magaliTad, arsebobs Tu

    ara RmerTi). metic, sxvadasxva adamiani, mecnierTa CaTvliT, sxvadasxva kulturaSi

    gabatonebuli TvalsazrisiT xelmZRvanelobs, sxvadasxva Sexeduleba aqvs sagnebze,

    maT aRsawerad gansxvavebul enasa da gamoTqmebs iyenebs da daskvnac gansxvavebuli

    gamoaqvs. mecnierTa TanamSromlobas SeuZlia srulyos mecniereba da teqnologia,

    warmatebiT ganaxorcielos praqtikuli saqmianoba, xidebis mSenebloba iqneba Tu

    kosmosuri xomaldis gaSveba, magram mecnierebi verasodes SeZleben sxvadasxva Tval

    sazrisTa Sedegebis srulad gabaTilebasa da erT `WeSmaritebaze~ SeTanxmebas.

    rogorc mecniereba, sociologia specifikur winaaRmdegobebs awydeba. rode

    sac sociologebi dakvirvebis mecnierul meTods mimarTaven, isini akvirdebian

    ara `bunebas~, romelic adamianebis gareT arsebobs da metnaklebad dafiqsire

    bulia maTTan urTierTobaSi, aramed ufro im samyaros adevneben Tvals, romelic

    nawilobriv adamianTa mier aris Seqmnili da romelsac mecnierebi verasodes gae

    mijnebian. socialuri samyaro araa uZravi, igi gamudmebiT icvleba. magaliTad,

    ena mxolod imitom arsebobs, rom mas adamianebi iyeneben, magram gamoyenebisas maT

    cotaodeni cvlilebac SeaqvT masSi. socialuri samyaro Cveni nawilia, Cven ki misi

    nawili varT. socialuri mecnieruli dakvirveba araa ubralod bunebis interpre

    tacia, sul cota, igi interpretaciaa xalxisa, vinc Tavad axdens interpretacias

    da Tavis samyaroebs qmnis (gidensi, 1984).

    empiriuli dakvirveba

    empiriuli dakvirveba sityvasityviT `yurebasa da danaxvas~ unda niSnavdes.

    sinamdvileSi igi ufro rTulia. sociologebma Tavisi dakvirveba unda aqcion

    monacemebad _ informaciad, romelic gamosadegi iqneba specifikur sociolo

    giur kiTxvebze pasuxis gasacemad. amisaTvis sami etapis gavlaa saWiro. pirveli

    ganyeneba, abstraqciaa. sociologma dasakvirvebeli fenomenis niSanTvisebaTa

    gan yvelaze niSandoblivi unda SearCios. raa niSandoblivi, dasmul SekiTxvazea

    damokidebuli. magaliTad, repqoduqciul teqnologiebTan dakavSirebuli poli

    tikis Seswavlisas CineTSi, bavSvis sqess mniSvneloba ara aqvs, radgan mSoblebs

    abortis ufleba mxolod nayofis Tandayolili defeqtis, memkvidreobiTi naklis

    an sxva problemebis SemTxvevaSi aqvT. magram, rodesac vigebT, rogor gamoiyeneba

    es teqnologia (da ra borotad iyeneben am politikas vaJebs danatrebuli mSoble

    bi), bavSvis sqesi metad niSandoblivi gaxdeba.

    meore etapi Cveulebrivi dakvirvebis monacemebad gadasaqcevad interpreta

    ciaa. igi aseve mniSvnelovania fizikuri bunebis Seswavlisas, magaliTad, rodesac

  • 33

    meteorologebma Rrublebis formebze TavianTi dakvirveba da klasifikacia unda

    moaxdinon. socialuri cxovrebis Seswavlisas interpretacia met mniSvnelovneba

    sac iZens, radgan adamianTa qmedebis Sesaxeb unda SeviqmnaT warmodgena (teilori,

    1958 x, 1955). Tandayolili da memkvidreobiTi defeqtebisa matarebeli bavSvis

    gaCenis riskis mqone qalebisaTvis sagangebod Seqmnili mSobiarobamdeli diag

    nostikuri testebi amJamad aucilebeli wesia ocdaaT wels gadacilebulTaTvis

    qalebisaTvis (rouneri da presi, 1955), radgan qalebs surT darwmundnen, rom jan

    saR bavSvs gaaCenen (Tuki ara _ ganixileba abortis SesaZlebloba) da eqimebi am

    sinjiT saWiro informacias miiReben dedisa da nayofis janmrTelobis Sesaxeb. da

    mainc, orsuli qalebis gamokiTxvam SesaZloa gamoavlinos, rom maT testi, pirvel

    rigSi meanis rCeviT Caitares, xolo man, cxadia, ukeT icis. meanTa gamokiTxvam ki

    SeiZleba gamoavlinos, rom isini pirvel yovlisa, mSobiarobamdeli testis ga

    keTebas urCeven Tandayolili defeqtis mqone bavSvis dabadebis SemTxvevaSi mSo

    blebis mier sasamarTloSi Civilis Tavidan asacileblad. Cveulebrivi dakvirveba

    motivebsa da mniSvnelobebs ar gamoavlens.

    mesame etapi dakvirvebaTa monacemebad gardasaqmnelad gulisxmobs maT da

    fiqsirebas im saxiT, rom SesaZlo iyos maTi ganmeoreba. ganmeoreba niSnavs imave

    gamokvlevis xelaxal Catarebas axali obieqtebis TanxlebiT, raTa gairkves, mi

    viRebT Tu ara imave Sedegs. yovelTvis arsebobs SesaZlebloba, rom calkeuli

    gamokvlevis obieqti tipuri ar aRmoCndes mosaxleobisTvis, romlis warmosaCenad

    is SeirCa anda kvlevis meTodebi iyo mcdari. mecnieruli monacemebis wardgenasa

    da gamoyenebas yovelTvis unda axldes zusti angariSi im garemoebaTa Sesaxeb,

    romlebSic dakvirveba Catarda, mkvlevaris gamoyenebuli abstragirebis xerxis

    CaTvliT. agreTve unda aRiniSnos, ra ganasxvavebda mas sxva dakvirvebaTagan da

    rogor interpretacias aZlevda mkvlevari dakvirvebas (gamokvlevis meTodebi

    ganxilulia meore TavSi da warmodgenilia sagangebo gamokvlevebSi, romlebic

    kvlevis grafebis saxiTY gasdevs wigns).

    logikuri analizi

    emperiuli dakvirvebis msgavsad logikuri analizic bevrad rTulia, vidre

    erTi SexedviT Cans. rodesac ojaxur cxovrebas, religiuri institutisa Tu so

    cialuri cxovrebis romelime sxva aspeqts ganvixilavT, davinaxavT, rom mravali

    gansxvavebuli sakiTxi da fenomenia gadajaWvuli. logikuri analizis pirveli

    nabijia gadawyveta _ romel sakiTxsa an sakiTxebze unda gavamaxviloT yuradRe

    ba. analizis erTeulebi ufro vrceli, rTuli mTlianis diferencirebuli nawile

    bia. davuSvaT, sociologs surs Seiswavlos sociologiuri jgufebi da saamisod

    eklesiis mrevls irCevs. upirvelesi da yvelaze gamokveTili erTeulebi analizis

    Casatareblad individualuri wevrebi arian. analizis meore erTeuli am pirovne

    bebs Soris urTierTkavSiria _ unda gairkves, vin megobrobs erTmaneTTan, vinaa

    erTi ojaxis wevri, vin msaxurobs erT kompaniaSi da a.S, raTa Seiqmnas jgufis axle

    buri suraTi. analizis mesame erTeuli kulturaa, romelsac eklesiis wevrebi

  • 3�

    iziareben, maTi rwmenis, eklesiis (an seqtis) istoriis, saeklesio ritualebisa da

    wesebis CaTvliT. analizis Semdegi erTeuli eklesiis formaluri organizaciaa

    _ meurveobisa da movaleobebis struqtura, urTierToba moZRvarsa da mrevls

    Soris, pasuxismgebelia Tu ara mRvdeli episkoposis winaSe da sxv. analizis yove

    li es erTeuli logikurad gansxvavebulia danarCenebisagan, xolo eklesiis er

    Tiani suraTi TiToeuli maTganis Sesaxeb Seicavs informacias.

    urTirTobaTa gamovlena analizis erTeulebs Soris, pirovnebebi iqneba, pira

    di urTierTobebi, kulturuli midrekilebani Tu organizaciuli struqturebi,

    Semdegi etapia logikuri analizis. sociologis mTavari amocanaa gaarkvios, so

    ciologiur wyobaSi erTdroulad arsebul saganTagan romelia danarCnenebze me

    tad gavlenisunariani. magaliTad, ra faqtori axdens ufro Zlier gavlenas iseT

    gadawyvetilebaze, rogorc winamZRvris SerCeva anda diakvnisa Tu uxucesis daniS

    vnaa _ wevrTa rwmena (kultura) Tu organizebis wesi (struqtura)? es sakiTxi

    mizezSedegobriobas ukavSirdeba. sociologebs ainteresebT funqciuri urTi

    erTkavSiri sxvadasxva erTeulsa Tu mTelsa da mis nawilebs Soris. saeklesio

    gundSi, magaliTad, lotbari da sxvadasxva xmis mqone momRerlebi (sopranoebi,

    baritonebi, tenorebi, banebi) saerTo produqtis _ musikaluri nawarmoebis Sesa

    qmnelad, rac mxolod socialuri TanamSromlobiT aris SesaZlebeli. maTi gansx

    vavebuli rolebi, amrigad, funqciurad SekavSirebulia, arc erTi maTgani araa

    swored meoriT gamowveuli (diriJoris CaTvliT), magram TiToeuli damokidebu

    lia sxvebze.

    mesame safexuri logikur analizSi aris codnis Camoyalibeba Teoriad. Teor

    ia urTierTobaTa amokiTxvisa da maTi moqmedebis axsnis mwyobri, logikuri mcd

    elobaa. mecnieruli Teoria damyarebulia empiriuli dakvirvebisas mopovebul

    garemoebebsa da faqtebze. Teoretikosis winaSe ismeba kiTxva, ratom aqvs faqtebs

    swored aseTi mimarTuleba da ara sxvagvari. vTqvaT, ratom irCevs zogi qristian

    uli eklesia winamZRvars, xolo sxvagan episkoposi agzavnis? pasuxis gasacemad,

    nawilobriv istoriis gaTvaliswinebaa saWiro (rodis da rogor daedo saTave ama

    Tu im aRmsareblobas), nawilobriv sarwmunoebrivi gansxvavebisa (gansakuTrebiT,

    _ ra saxiT iZens pirovneba religiur Sexedulebebs _ locviTa da bibliis Ses

    wavliT Tu zemdgom avtoritetebze dayrdnobiT), nawilobriv _ gansxvavebuli

    saeklesio struqturisa (ierarqiuloba Tu Tanasworoba). am sakiTxis Teoriuli

    gaazreba damokidebulia yoveli calkeuli faqtoris Sekrebasa da erTmaneTTan

    dakavSirebaze. magaliTad, mRvdlis arCeviTobis wesi, SesaZloa, individualis

    turi azrovnebis aRzevebis Sedegi iyos (Tundac _ protestantuli reforma

    ciis dros wamoSobili Sexedulebisa, rom pirovnebas SesaZloa uSualo kavSiri

    hqondes RmerTTan) da agreTve SedarebiT demokratiuli azrovnebidan (xalxma

    Tavisi lideri Tavad unda airCios) momdinareobdes.

    idealuri warmodgeniT Teoriebi sakmaod mkafiodaa gamoxatuli, raTa em

    piriuli dakvirvebisa da informaciis gavrcobiT gamokvlevas daeqvemdebaros.

    Tumca, aseTi sizuste da gamokvleva SedarebiT iolia mcire, metad specifikuri

    TeoriebisaTvis _ aseTia magaliTad, Teoria, romelic amtkicebs, rom eklesiis

  • 3�

    wevrTa Soris piradi urTierTobebi ufro ganmsazRvrelia axali winamZRvris

    arCevisas, vidre sarwmuneobrivi gansxvavebani. xolo zogadi, farTomasStabiani

    TeoriebisaTvis sizustis dacva da gamokvleva ufro rTulia _ vTqvaT, Teor

    iisa, romelic acxadebs, rom socialuri cxovrebis yvela sferosaTvis social

    uri struqtura ufro mniSvnelovania, vidre pirovnuli arCevani. aseTi vrceli

    Teoriebi, _ Tundac, karl marqsis Teoria, romlis mixedviT istorias, umTavres

    ad, klasobrivi brZola ayalibebs an adam smiTis Teoria, romelic amtkicebs, rom

    pirovnuli arCevani sayovelTao keTildReobas gansazRvravs (orives qvemoTaa

    ganxiluli) _ safuZvels uyris SedarebiT specifikuri Teoriebis ganviTarebas,

    romelTa sizuste ufro advili Sesamowmebelia.

    sqema 1. 2. mecnieruli meTodis mimoxilva

    a. empiriuli dakvirveba b. logikuri analizi

    1. abstraqcia

    2. interpretacia

    3. ganmeoreba

    1. analizis nawilebis

    diferencireba

    2. urTierTobaTa gamovlena

    3. Teoriis ageba

    socialuri faqtebi

    yoveli mecniereba damokidebulia rogorc empiriul dakvirvebaze, aseve lo

    gikur analizze. gansxvavebuli mecnierebebi specifikur sakiTxebs awydeba da

    gansxvavebul midgomasac gvTavazobs. magaliTad, qimia Teoriebis Sesamowmeblad

    aucileblad mimarTavs cdebis Catarebas. am saxis cdebi sociologiisTvis dama

    xasiaTebeli araa. sociologebi rac SeiZleba met monacemebs kreben mimdinare

    socialuri cxovrebis procesebsa da agreTve gamorCeuli movlenebis _ revo

    luciebisa Tu stiqiuri ubedurebebis Sesaxeb, sadac socialuri modelebis gan

    sakuTrebuli tipebi areulia.

    sxvadasxva mecniereba, rogorc monacemTa Sesakrebad iyenebs gansxvavebul

    midgomas, aseve faqtebis gansxvavebul saxeebzec amaxvilebs yuradRebas. socia

    luri faqtebi socialuri cxovrebis mudmivi Tanmdevia da gansazRvravs anda

    aferxebs pirovnebaTa qmedebebs. isini, rogorc socialuri cxovrebis nawili,

    ver Tavsdeba izolirebul pirovnulSi, aramed piriqiT, garegnulad mJRavndeba,

    Tumca maTSi pirovnebebic monawileoben (durkhaimi, 1895/1982).

    ekonomika socialuri cxovrebis kargi magaliTia. Cveni ekonomika arc erTi

    pirovnebis mier gamogonebuli da daarsebuli araa da arc erTi pirovneba Tu jgu

    fi akontrolebs. pirovnebebs ekonomikis Secvla SeuZliaT axali produqciisa Tu

    teqnologiis danergviT an axali organizaciebisa da sawarmoo strategiis dam

  • 36

    kvidrebiT. zogierTni (saxelisuflebo gadawyvetilebaTa avtorebi, msxvil kor

    poraciaTa meTaurebi) mniSvnelovan zegavlenas axdenen sameurneo ganviTarebis

    tendenciebze, sxvani (miusafarni) zRvars miRma arseboben. magram yoveli Cven

    gani, raimenairad, monawileobs ekonomikaSi. faqtobrivad igi mxolod mravali

    adamianisa da jgufis urTierTqmedebis Sedegad arsebobs. ekonomikis mdgomareoba

    _ aRmavlobis gzas adgas, Tu daqveiTebulia _ Tavis mxriv, pirovnebebs Seexeba

    maRali Tu dabali saprocento ganakveTis, umuSevrobisa Tu sxva formiT.

    zogierTi socialuri faqti socialuri movlenebis maCvenebeli anu mosaxleo

    baSi yovelwliurad (an sxva droiT SualedSi) momxdar SemTxvevaTa procentuli

    xarisxia. danaSaulis maCvenebeli socialuri faqtia. igive iTqmis qorwinebis, So

    badobisa Tu SidsiT (HIV) inficirebis maCveneblebze. igi irRveva mxolod mravali kerZo SemTxvevis Sekrebisa da ganxilvis Sedegad da Seexeba imaTac, visac saerTo

    araferi hqonia danaSaulTan, qorwinebasTan, dabadebasa Tu SidsiT daavadebas

    Tan mocemuli wlebis ganmavlobaSi. zogadi maCveneblebi im socialur modelebs

    avlens, rac calkeuli SemTxvevebis analizisas ar Cans. magaliTad, ganayofiere

    baze momuSave klinikebis swrafi mateba adasturebs, rom amerikelebi unayofobis

    epidemiaa. faqtobrivad, Sobadobis maCvenebeli ucvlelia, magram radgan bavS

    vebis `bumis~ Taoba ricxobrivad winamorbed Taobebs aRemateba, nayofierebis

    problemebis mqone pirTa raodenobac metia.

    komunikaciis iseTi saziaro saSualeba, rogoricaa ena, agreTve socialuri

    faqtia. axali sityvebis, frazebis, mniSvnelobebis warmoqmnisa da gavrcelebis

    asaxsnelad sociologebi im socialur Zalebs eZeben, romlebsac axali sityvebis

    Semotana SeuZliaT. isini Seiswavlian, axali sityvebi prestiJul sazogadoebriv

    figurebTan asocirdeba Tu ara, Tu imeoreben maT MTV-ze da filmebSi, Tu aitacebs maT sazogadoebis erTi jgufi da Semdeg Tu vrceldeba sxva jgufebSi da a.S.

    SedarebiT stabiluri da xangrZlivia socialuri faqtebi, Tumca mTlad

    ucvleli mainc araa. am mizezis gamo, sociologia ar emsgavseba fizikur mec

    nierebebs. socialur cxovrebas srulad verasodes aRwers mecnierul kanonTa

    rigi, romelic yvela adamianze, yvela adgilsa da dros gavrceldeba. urTierT

    damokidebuleba masasa da mizidulobas Soris msoflios erT nawilSi meoresTan

    SedarebiT mniSvnelovnad ar icvleba da aguri CineTSic imave siCqariT vardeba,

    rogorc kanzasSi, magram urTierTmimarTeba samuSaosa da anazRaurebas Soris

    gansxvavebulia. CineTSi taqsis mZRoli xSirad met Tanxas gamoimuSavebs, vidre

    eqimi; kanzasSi es ase araa. amasTanave, adamianma SeiZleba saqmianoba da cxovrebis

    wesi Seicvalos. amis gamo sociologebi mudam axalaxal movlenebs awydebian aR

    werasa da axsnas rom moiTxovs.

  • 3�

    sociologiis safuZvlebi

    sociologia Caisaxa meTvramete saukunis bolosa da mecxramete saukunis da

    sawyisSi _ dasavlur sazogadoebebsa da mTel msoflioSi mimdinare radikaluri

    cvlilebebis periodSi. is socialuri samyaro, romelsac saukuneTa ganmavlobaSi

    icnobdnen evropelebi, TandaTan qreboda da iwyeboda `Tanamedrove epoqa~.

    sociologia da Tanamedrove epoqa

    Tanamedrove epoqis SeqmnaSi samma faqtorma Seasrula gadamwyveti roli.

    maT Soris pirveli iyo qalaqis kapitalisturi _ industriuli sazogadoebis war

    moSoba. me18 saukunemde evropelebi cxovrobdnen umeteswilad patara, naxevrad

    avtonomiur agrarul dasaxlebebSi, sadac maT ojaxebs manamde TaobaTa ganmav

    lobaSi ucxovriaT. ojaxi iyo dasaxlebis cxovrebis birTvi, romelic Tavadve

    zrunavda sakuTar Tavze da uzrunvelyofda mas. es dasaxlebebi iyo ufro didi

    qveynebis nawili, romelTa mmarTvelebs _ rogorc wesi, mefeebs _ dawyebuli

    hqondaT imperiebis Seneba. Tumca, omianobis garda, rigiT mamakacsa Tu qals,

    saxelmwifo saqmeebi naklebad exeboda. mogzauroba iSviaToba iyo (ar arsebobda

    araTu rkinigza, aramed diliJansebic ki) da `axal ambebs~ umetesad, adgilobrivi

    Worebi Seadgenda (ar iyo arc gazeTebi da arc regularuli safosto datareba),

    yvela erTsa da imave eklesiaSi dadioda (iSviaTi ebrauli anklavis gamoklebiT),

    mosaxleobis did umravlesobas fermerebi Seadgendnen, maTi umetesoba ar iyo im

    miwis mflobeli, romelsac amuSavebda. isini miwas metwilad ijariT iRebdnen mi

    waTmflobelebisgan (xSirad aristokratiis warmomadgenlebisgan) ramdenime sau

    kunis win dadebuli xelSekrulebebis safuZvelze. es socialuri wesrigi TiTqos

    RmerTis mier iyo dawesebuli da iSviaTad Tu badebda eWvs. cotani iyvnen dabade

    bulni marTvisaTvis, maSin, rodesac xalxis didi umravlesoba mZime SromisaTvis

    iyo gaCenili. mamebi flobdnen Zalauflebas TavianT ojaxebze, miwaTmflobelebi

    _ moijareebze, monarqebi ki _ yvela Tavis qveSevrdomze. xalxma icoda Tavisi mov

    aleoba da adgili, Taobidan Taobamde cota ram Tu icvleboda.

    aseTive myari iyo socialuri wesrigi Tanamedrove epoqamdel qalaqebSi, kar

    gad damkvidrebuli ierarqia marTavda socialur urTierTobebs. ostatebi iyvnen

    daqiravebuli xelosnebis zemdgomni, romelnic, Tavis mxriv, xelosanTa gildieb

    Si gaerTianebuli Segirdebis ufrosebad iTvlebodnen, iseve, rogorc hercogebi

    iyvnen raindTa zemdgomni, romelnic Tavis mxriv samxedro samsaxurSi myof da

    sofelSi mcxovreb ymebs marTavdnen. isic ki dakanonebuli iyo, ra saxis samosi

    SeeZlo etarebina gansxvavebuli xelobisa da statusis adamians, xolo saboloo

    uflebamosileba yvela sakiTxze adamianis dabadebidan gardacvalebamde ekle

  • 3�

    sias hqonda (yovel SemTxvevaSi, protestantul reformaciamde mainc, romelmac

    xeli Seuwyo Tanamedrove epoqis dadgomas).

    am industriamdel soflebsa da qalaqebSi cxovreba Sors iyo idiliurisagan.

    miwaTmflobelebi eqspluatacias uwevdnen moijareebs da xSirad ise begravdnen

    maT, rom SimSilobamdec ki mihyavdaT. mezobeli mezobels edaveboda da xandaxan

    sagvareulo SuRli Taobebze vrceldeboda. sanitariuli pirobebi cudi iyo,

    samedicino momsaxureba _ primitiuli, naadrevi sikvdili ki _ xSiri. magram

    miuxedavad aseTi rTuli mdgomareobisa, socialuri cxovrebisgan msazRvreli

    faqtorebi da konturebi cnobili iyo. industriulma revoluciam Secvala orive

    landSafti _ fizikurica da socialuric. me19 saukuneSi fabrikaqarxnebma,

    qvanaxSiris sabadoebma, rkinigzam da satelegrafo xazebma moSala is izolacia,

    romelic tradiciuli soflis meurneobis Temebis TavSesafari iyo. TiTqmis

    erT RameSi gaCnda saqarxno qalaqebi da qalaqis mosaxleobac swrafad gaizarda.

    1850 wlisaTvis did britaneTSi ufro meti xalxi cxovrobda didsa da patara qa

    laqebSi, vidre soflad (me20 saukunemde SeerTebuli Statebi ar gamxdara upi

    ratesad urbanuli). am procesis dros moiSala tradiciuli socialuri urTier

    Tobebi. kapitalist mewarmeTa axalma klasma, romlis specializacia warmoeba da

    vaWroba iyo, gverdze gaswia miwebis mflobeli Zveli aristokratia. xalxis didma

    nawilma datova (an iZulebuli gaxda daetovebina) soflebi, raTa xelfasiani sa

    muSao mieRo samrewvos qalaqebSi. am procesSi ikargeboda TviTkmari cxovrebis

    wesi. industriulma revoluciam Seqmna rogorc axali samuSao adgilebi, umuSev

    robac gamoiwvia. qalaqSi areulobebma da sibinZurem masobrivi, SemaZrwunebeli

    siRatake moitana da danaSaulisa da daumorCileblobis saSiSroeba warmoSva ev

    ropuli sazogadoebis SigniT.

    Tanamedrove epoqis warmoSobisaTvis meore gadamwyveti faqtori iyo kul

    turuli gansxvavebebis Tavidan aRmoCena. mogzaurobebma dedamiwis `Soreul

    mxareebSi~, qalaqebSoris vaWrobis zrdam da koloniuri imperiebis damkvidre

    bam aiZula evropelebi dapirispirebodnen msoflios gansxvavebul kultura

    Ta uzarmazar wyebas _ Tavisi damaxasiaTebeli eniT, adaTwesebiT, mrwamsiT,

    mmarTvelobis sistemiTa da cxovrebis wesiT. evropelebsa da araevropelebs So

    ris kontaqtis zrdam orive maTganis cxovreba Secvala _ yvelaze TvalnaTliv

    kolonializmisa da monobis meSveobiT. zogierTi Sedegi iyo materialuri, ro

    goricaa simdidris zrda, zRvaosnobis gaZliereba iseT savaWro qveynebSi, ro

    goricaa britaneTi. aseve mniSvnelovania, rom am kontaqtebma eWvqveS daayena

    gabatonebuli warmodgenebi adamianis bunebis Sesaxeb. evropelebis umetesoba

    darwmunebuli iyo, rom maT sakuTar kulturas aSkara upiratesoba hqonda sx

    vebTan SedarebiT, Tumca kulturis nairgvarobam sagonebelSi Caagdo swav

    lulebi. saidan iyo mosuli evropuli civilizacia