komisaun funsaun públika edisaun nº .11 kfp ho...
TRANSCRIPT
Komisaun Funsaun Públika | Edisaun Nº .11
TRANSFORMAR
* Asinatura Protokolu Koperasaun 5 * Rekrutamentu Eletroniku 19* Lensa Atividade 17
Distribuisaun Gratuita
KFP ho ZEESM-RAEOA Asina
Protokolu Koperasaun
Melhor Serviço ao Publico
INDISE
VIZITA AMI:
K www.cfp.gov.tlZ
C comissão função pública
EKIPAREDASAUN
Xefe UnidadeMaria Jose A.Mesquita
Dezenhu no layout Lorga dos Santos
Fotografu Lorga dos Santos
1
ÍNDISE
Índise 1Editorial 2Vizaun no Misaun 3
Diagnostika Funsaun Públika 15Lensa Atividade Funsaun Públika 17Rekrutamentu Eletroniku 19Avaliasaun Dezempeñu 21Prosessu Disiplinar 22Sorumutu Diretores Gerais ho PM 23
Distinsaun no Premiu............................25Formasaun 27Perfil Komisariu 29Marcha Funsaun Publika 30
Diskursu Prezidente Komisaun Funsaun Públika 6Diskursu Prezidente RAEOA-ZEESM 11
Pensaun no Reforma 4Protokolu no Koperasun.........................5
Candido Lopes
Komisaun Funsaun Públika | Edisaun Nº 11
Editorial
2
Ho haksolok bo’ot, Komisaun Funsaun Públika (KFP) Aprezenta ba ita hotu
Revista KFP nian.Revista ida ne’e sei publika kada fulan tolu (Trimestral), hodi informa kona ba atividade Komisaun no Sekretatriadu nian .Husi unidade Protokolo no Komunikasaun Sosial hein nafatin kolaborasaun husi Diresaun sira hotu atu bele fornese informasaun sira nebe’e konsidera bele publika iha revista ida ne’e, hodi nune ita hotu , Povu no Instituisaun sira seluk bele akonpaña Servisu Komisaun Funsaun Públika nian.ami hein katak revista ida ne’e bele koresponde ita nia espetativa, atu hetan informasaun sira ne’ebe ita hotu hakarak hatene kona ba lalaok Komiaun Funsaun Públika nian.Ami sei agradese wainhira sei hetan ideias, krítika no sujestoes husi leitores, bele tulun ami hodi hadia liu tan publikasaun sira ne’ebe tuir mai.
São Tomas MoreFoi anunciado no dia 15 de julho de 2016 o Padroeiro da Função Pública
Melhor Serviço ao Público
Melhor Serviço ao Publico
Uma Função Pública eficiente, eficaz, responsável e com elevados
padrões de qualidade na prestação de Serviço ao Público.Visão
3
Miss
ão
Assegurar uma Função Pública políticamente neutral através de decisões imparciais e com base no mérito;
assegurar uma força de trabalho com acesso ao desenvolvimento profissional por forma a alcançar uma prestação de serviço de alta qualidade;Criar uma cultura de desempenho profissional, elevado para assegurar eficiência, eficácia e uma gestão económica dos recursos humanos e materiais;Assegurar um atendimento justo e apropriado na Função Pública; assegurar estratégias de liderança e encorajar a inovação na prestação de serviço ao público.
3
Visão no Misão
Komisaun Funsaun Públika | Edisaun Nº 11
4
4
Reforma no Pensaun
Komisaun Funsaun Públika (KFP) iha kordenasaun ho Ministériu Solidariedade Sosiál
(MSS) no Ministériu Saúde (MS) ho supervizaun husi Komisária Maria Domingas Fernandes Alves responsável ba área Seguransa Sosial, dezenvolve ona Manual Prosedimentu Operasionál hodi halo implementasaun ba akizisaun ba Sertifikasaun Médika invalidez ba iha nível nasionál no mós ba nível munisipál. Manuál ne’e hetan ona aprovasaun
Reforma no Pensauniha Reuniaun Komisaun Funsaun Públika iha tinan 2016.Husi servisu hamutuk KFP ho MSS nian, iha tinan 2016 atribui ona Pensaun ba eventualidade sobrevivénsia, vellise, no invalidez hamutuk 191. Iha tabela ne’e ba eventualidade invalidez iha funsionáriu tolu (3), total ida ne’e engloba ona kazu rua (2) husi tinan 2015 ne’ebé mak aprova iha tinan 2016.
Melhor Serviço ao Publico
Diskursu Prezidente Komisaun Funsaun Públika
iha eventuAssina Protokolu Koperasaun
5
Protokolu KoperasaunKomisaun Funsaun Públika (KFP) no Rejiaun Administrativa Espesiál Oé-Cusse Ambeno, asina ona
Protokolu Koperasaun ninia finalidade atu promove koperasaun institusionál entre KFP ho RAEOA, atu iha kria iha Rejiaun Administrativa Espesiál Oé-Cusse Ambeno Funsaun Públika ida ezemplár, izenta, imparsiál bazeada iha méritu, ho padraun profisionalismu ás no kriasaun rejime espesiál kareira, remunerasaun , rekizisaun, destakamentu , mobilidade no avaliasaun dezempeñu.
Protokolu Koperasaun
Komisaun Funsaun Públika | Edisaun Nº 11
Ohin loron ida importante tebes, dala ida tan
ita asiste eventu importante ida iha jornada
RAEOA ni’an, Ita hatene katak juridikamente RAEOA
ne’e moris desde 2014 liu husi lei no 3/2014, maibe
pratikamente RAEOA foin hahu’u funsiona ohin ha’u
sei koalia ho Prezidente Autoridade RAEOA, foin
hahu’u 2015, ita bele dehan tinan ida efetivamente
RAEOA la’o hela iha jornada ida ho vizaun ida ke
a’as teb-tebes atu oinsa hata’an ba moris di’ak Povu
Oecusi ni’an.
Iha inísiu saida deit ita sempre hasoru dezafiu maibe
dezafiu ida nebe’e maka iha la sai nu’udar razaun ita
atu hamenus ita nia kompromisu iha jornada ba iha
realizasaun objektivu oinsa atu liberta Povu
Oecusi. Tuir lei 3/2014 mai tan ho dekretu lei no
5/2015 nebe’e defini ona ninia estatutu maibe ita mós
tenki frankamente hatete katak sei iha lakunas sira
balu, li-liu liga ho funsionamentu Funsaun Públika
iha RAEOA, tanba ne’e laiha dalan seluk iha kontekstu
desentralizasaun estadu monitária nini’an nebe’e
la hanesan ho estadu funerál. Entidades Públikus,
Nasionál ho RAEOA tenki serbisu hamutuk nafatin e
2
KFP
Diskursu Prezidente Komisaun Funsaun Públika
iha eventuAssina Protokolu Koperasaun
Prof.DR.Faustino Cardoso Gomes.MSi
durante ida ne’e ami tenki hato’o obrigadu, Parabens
ba RAEOA nebe’e maka sempre hatudu jestu de
kooperasaun, jestu de kolaborasaun iha âmbitu
ida ne’e, atu hata’an ba lakunas sira nebe’e maka
iha, ne’ebe em nome da Komisaun ami hakarak
hato’o Obrigadu ba Jestu de koperasaun no Jestu de
Kolaborasaun nebe’e durante ne’e ami hetan.
Kona ba Funsaun Públiku RAEOA ni’an e atu
asegura mós direitus no deveres nebe’e maka sai
substânsia husi dokumentu nebe’e maka ohin
halo leitura ba, ha’u komprende ohin imi rona
liafuan ida rezime remunerasaun, rekezisaun,
destakamentu, mobilidade, depois iha prosesu
disiplinárn. Ne’e hotu koalia kona ba direitus no
deveres, Funsionáriu Públiku sira nebe’e maka oras
ne’e iha tutela ba reziaun RAEOA nini’an, nebe’e iha
6
Protokolu Koperasaun KFP-RAEOA-ZEESM
Melhor Serviço ao Publico
kestaun prinsipál ha’at maka ohin iha neba. Ida kona
ba kestaun prosesu disiplinár, durante ne’e iha lakuna
nebe’e dalabalu mosu konfuzaun oituan, hamosu
dúvida oituan nebe’e dala barak mós la haluha iha sidi
balu iha kontekstu estadu de direitu, ne’e Protokolu
la’os MoU, ne’e protokolu de kooperasaun, dalan ida
atu buka hakat liu tiha lakuna nebe’e maka iha hodi
nune’e evita sidi sira nebe’e maka bele mosu hanesan
fali iha tempu oin mai, nu’udar konsiênsia husi lakuna
nebe’e maka iha, iha âmbitu atu hametin liu tan estadu
de direitu ida ne’e legalidade.
Iha lei no 3/2014 artigu 8 koalia kona ba prinsípiu de
degalidade e aplikasaun direita do direitu nasionál,
RAEOA hatudu ezemplu di’ak ida iha kontekstu ida
ne’e, iha neba nia koalia kona ba dehan katak sei
aplika deretamente leis, dekretus leis, normativus
sira nebe’e maka iha ligasaun nasionál ni’an ba iha
ne’e sêm transpozisaun liu husi aktu regulamentár
nebe’e maka tama kompetênsia RAEOA nini’an ne’e
ezemplu di’ak ida. Tanba tuir ami nia esperênsia agora
mosu bar-barak Instituisaun Públiku ho entidade
rasik sira buka atu oinsa identifika a’an ho maneira
hamosu ninia rezimentu ka ninia regulamentu rasik
maibe ao fim a penas transpozisaun das regras, mais
RAEOA la’e klaramente nia defini sei a nesesidade
transpozisaun. Transpozisaun ne’e dehan cut and
paste foti husi ida ne’e, husi diploma lei nebe’e iha
tiha ona tau fali lei nebe’e repetisaun hanesan, ne’e
ezemplu di’ak ida ba mós sel-seluk tanba oras ne’e
mosu ona autoridade munisipál, administrasaun
7
Protokolu Koperasaun KFP-RAEOA-ZEESM
Komisaun Funsaun Públika | Edisaun Nº 11
munisipál nebe’e autoridade ne’e bar-barak ona. Agora
ha’at iha neba aumenta tan autoridade RAEOA ni’an
,ita la hatene ninia karaterístika ne’e oinsa maibe
,RAEOA sai nu’udar referênsia ida ho aspetu tolu
nebe’e RAEOA kompleta ho ZEESM. Nebe’e atu dehan
deit katak iha área prosesu disiplinár ita sei serbisu
hamutuk RAEOA ho Komisaun da Funsaun Públika,
kompetênsia iha Prezidente Autoridade RAEOA
maibe ita tenki serbisu hamutuk hanesan durante
ne’e ita hala’o tiha ona, ha’u bele atualiza ba imi katak
to’o ohin loron desde RAEOA funsiona Komisaun
Funsaun Públika simu keixas prosesu disiplinár ne’e
lima hahu’u kedas husi prosesu disiplinár ida kona
ba Sr. Vitór Teme, Sr. João da Costa, nebe’e oras ne’e
hotu tiha ona no reativa fali ona depois husi Saúde
ni’an mós ami simu, nunemos husi MSS Sr. Teodoro
ni’an, nebe’e oras ne’e iha kazu hirak ida, kazu kona
ba infrasaun (Melanggar), infrasaun disiplinár
administrativa tantu kona ba deveres tantu kona ba
uzu karreta sira ne’e buat sira ne’e hotu. Nebe’e kazu
lima ne’e, ida maka sei nafatin ami seidauk konklui
maka kona ba Professores sira ni’an, ba oin prosesu
sira ne’e iha kompetênsia RAEOA e klaru katak
ami la’os to’o ida ne’e ami fase liman (Lepas Tangan)
maibe ami sei limita ba iha rekursus além de depende
mós ho situasaun husi RAEOA ni’an, kazu atu halo
investigasaun ba kazu sira ne’e ami prontu nafatin,
disponivél nafatin serbisu hamutuk atu oinsa asegura
katak kumprimentu de deveres sira ne’e la’o duni iha
Funsaun Públika nia laran.
8
Protokolu Koperasaun KFP-RAEOA-ZEESM
Melhor Serviço ao Publico
Tuir fali kona ba SIGAP ou PMIS (Sistema Integradu
da Administrasaun Jestaun da Administrasaun Públika
ou Personal Management Information Sistem ) nebe’e
oinsa atu rezista, oinsa atu atualiza kona ba situasaun
Funsionárius Públikus no Ajentes Administrasaun
Públika sira ida-idak nini’an iha sistema baze de dadus,
Komisaun Funsaun Públika iha sistema baze de dadus
nebe’e integradu kobre país tomak inkluindu RAEOA
nini’an, iha protokolu ida ne’e define se responsabiliza
ba saida iha âmbitu relasaun RAEOA ho Komisaun da
Funsaun Públika, seluk kona ba Jestaun de rekursus
humanus Lei no 3/2014 defini kompetênsia RAEOA
nini’an, maibe Komisaun Funsaun Públika mós la
husik ninia responsabilidade iha âmbitu oinsa atu
bele hasa’e liu tan kapasidade, konhesimentu tantu iha
âmbitu ka’er sistema, hanesan ohin ami temi SIGAP
nini’an, nune’e mós iha formasaun oi-oin depende ba
nesesidade da RAEOA, dala ida tan ita iha dekretu
lei koalia kona ba formasaun e kabe ba RAEOA atu
define mais ou menus iha área saida maka presiza atu
dezenvolve liu tan liu husi kooperasaun ho Komisaun
da Funsaun Públika. Durante ne’e ita halo, durante
ne’e dala hirak ida maka Sekretáriu Rejionál Terras
no Propiedades no Sekretária Rejionál Finansas
ni’an mós ba iha neba koalia kona ba importânsia
Komisaun Funsaun Públika atu serbisu hamutuk iha
âmbitu formasaun no dezenvolvimentu Funsionárius
Públikus RAEOA nini’an, ne’e ida.
9
Protokolu Koperasaun KFP-RAEOA-ZEESM
Komisaun Funsaun Públika | Edisaun Nº 11
Iha área seluk maka kona ba hanesan ohin temi tiha
ona além de sistema jestaun no formasaun no mós
iha prosesu investigasaun no área sel-seluk nebe’e
maka ohin defini, ida ne’e. Nebe’e ami senti k’solok
tanba ohin ho prezensa Prezidente Autoridade asiste
husi Sekretáriu Rejionál sira no ita bo’ot sira nebe’e
hak’man imi nia matan hodi asiste eventu ida ne’e
maibe ne’e inísiu ida husi jornada ida nebe’e ita sei la’o
iha tempu oin mais emtermus de oinsa atu hametin ita
nia Funsaun Públiku iha âmbitu de estadu monitáriu
nebe’e atu servi ho di’ak liu tan ba Povu ida ne’e, Rai
Doben ida ne’e “Oecusie Naleok Timor Leste mós
sei Naleok” nebe’e ha’u hanoin buat ida nebe’e ha’u
hakarak hato’o maka ne’e ;
Iha loron 15 fulan jullu iha Sentru Konvensaun
Dili, komemora loron Funsaun Públika ho fahe
sertifikadu no prémius ba manan nain konkursu sira.
Programa ne‘e prienxe ho lansamentu simbóliku ba
Traje Funsaun Públika, Padroeiro Funsaun Públika,
lansamentu Matrix ba Planu Estratéjiku Komisaun
Funsaun Públika no fo sai mós rezultadu Marxa
Funsaun Públika nian.
Marka prezensa iha komemorasaun ne‘e entidade
importante sira hanesan 2o Vise Parlamentu Nasional,
Xefe Governu RDTL nian, membrus Governu
balun, reprezentante husi embaixada sira, parseiru
dezenvolvimentu, okupante kargu diresaun no xefia
no mós reprezentante husi Funsionáriu no Ajente
Administrasaun sira.
10
Protokolu Koperasaun KFP-RAEOA-ZEESM
Melhor Serviço ao Publico
Ha’u nia esplikasaun ne’e bele
kompleta ona esplikasaun
mai husi Prezidente Komisaun da
Funsaun Públika razaun saida maka
halo protokolu ne’e. Ha’u hatete ona
dala barak katak, 2017 atu sai tinan ba
reforsu Instituisionál konsolidasaun
de Instituiçoẽs iha RAEOA, tanba
ne’e para atu konsolida Instituisaun
tenki konsolida uluk Funsaun
Públika ka Administrasaun Públiku.
Iha konfuzaun barak durante
tinan ida ho balu ba tinan rua nia
tendênsia nafatin responsavél sira
balu Funsionáriu, sira balu dehan
sira subordinasaun ba nasionál tanba
sira hanesan Funsionáriu Públiku
nasionál, protokolu ne’e mai klarifika
oituan buat sira ne’e hotu. Se maka
iha subordinasaun nasionál maka
Tribunais, Ministériu Públiku, Polísia
no Forsa Armadas, iha setór seluk
ke Nasionál liga ba justisa hanesan
notariadu buat sira ne’e hotu ne’e mós
rejiaun nia responsabilidade, ita labele
Diskursu Prezidente ZEESM-RAEOA
Asina Protokolu Koperasaun
dehan iha dupla
subordenasaun iha
área pôr ezemplu
inpostu husi taxa
estatístika, maibe
serbisu diáriu
laiha xefe do’ok,
kuandu xefe do’ok
Funsionáriu la funsiona, tanba
ne’e hot-hotu tenki subordina ba
autoridade, e autoridade maka hata’an
fali ba tutela define lei no 3/2014
tutela ba Primeiru Ministru labele tan
Guvernu.
Funsaun Públika iha ne’e dala
barak buat ruma akontese iha
Departamentu sira ni’an, sira la
simu, sira ba kesar direita ba Dili ou
aproveita Ministru sira balu mai iha
ne’e sira halo tiha relatoriu haruka ba
Ministru sira. Protokolu ne’e hatudu
ona katak ne’e dalan la lo’os, ohin Sr.
Prezidente koalia kona ba modalidade
Funsionáriu Públiku, se deit maka
kandidata a’an sai Funsionáriu
Públiku tenki hatene katak nia
pronto para atu hetan tranferênsia
ba nebe’e deit desde iha teritóriu
juridisaun nia laran, iha ne’e kuandu
halo tranferênsia hot-hotu hakilar,
li-liu professores sira kuandu halo
transferênsia aira komesa dehan labele
,maibe la’e, kuandu halo transferênsia
tanba iha razaun ida ne’e, razaun
atu fahe di’ak liu ita nia kapasidade
ba nivél rejionál, ne’e mós protokolu
ne’e aban bain rua sei so instânsia de
rekursu maka Funsionáriu sira bele
rekore mais rekore, ne’e la’os ba kesar
iha neba, maibe hatama rekursu ne’e
mai iha ne’e ami maka haruka rekursu
ne’e ba, ne’e maka funsionamentu
11
Protokolu Koperasaun KFP-RAEOA-ZEESM
DR. Mari Alkatiri
Komisaun Funsaun Públika | Edisaun Nº 11 12
Protokolu Koperasaun KFP-RAEOA-ZEESM
normal, kuandu desizaun rekursu,
la’os ita lori ba tribunal de rekursu
maibe ita entrega ba tribunal
distritál e tribunal distritál maka ba
entrega tribunál de rekursu
Realidade maka ida ne’e, hirárkiku
no kooperasaun ida nebe’e
importante teb-tebes para ita atu
defini aban bain rua , ne’e sistema
de kareira, ne’e lei maka loke dalan
ba ida ne’e ; kareira e remunerasaun
no rekezisaun de destakamentu
e mobilidade, tanba Komisaun
Funsaun Públika iha ona ninia vaze
de dadus, iha ona ninia kompetênsia
atu halo própriu para bele apoia
Funsaun Públika iha RAEOA atu
la’o lalais oituan liu tan.
Ohin Sr. Prezidente la koalia
maibe depois de enkontru ida ne’e,
ekipa tekniku KFP sei mai fahe
formuláriu diagnóstikunian ba ita
nia Funsionáriu sira ho Diretóres
sira, mais ha’u hakarak hatete deit
ba Sr. Prezidente katak ; ha’u iha
ne’e foin lalais ne’e ha’u hakafodak
tebes ha’u simu informasaun anuál
dezenpenhu ne’e hot-hotu muito
bom-muito bom mai to’o kra’ik
ne’e ha’u la fiar. Entaun ha’u haruka
fila fali, ha’u dehan se maka hakerek
muito bom ? Xefe ida fó muito bom
ne’e tenki justifika katak muito bom
ne’e nia halo saida, ha’u seidauk simu
to’o agora.
Ha’u la fiar Funsionáriu hot-hotu
muito bom hotu ha’u la fiar, se ha’u
maka hetan Funsionáriu sira ne’e
muito bom hotu ha’u kontenti tebes,
ne’e signifika RAEOA atu la’o ba oin
duni, tanba ne’e ha’u fó fila hotu ha’u
la aprova. Ne’e maka ha’u hein
to’o agora informasaun sira ne’e
seidauk mai ho justifikasaun, tanba
ne’e maka realidade ha’u kuandu
simu kna’ar mai Oecusie la’os deit
atu halo dezenvolvimentu Oecusie
sai furak, mais dezenvolvimentu ne’e
hahu’u ho Oecussie sai referênsia ba
prosesu tomak atu hakbesik poder
administrasaun ba povu, prosesu
ne’e graduál. Ohin Sr. Prezidente
mós hatete katak 2014 lei aprova,
2014 ha’u simu posse husi Prezidente
da Repúblika, 2013 ha’u mai ona iha
ne’e halo sosializasaun diseminasaun
ba sulozofia foun ne’e maibe, ha mai
hanesan Eis. Primeiru Ministru para
atu esplika saida maka ZEESM
Oecussie ne’e, RAEOA ne’e faluk iha
parte desentralizasaun ou estatutu
espesiál ida, la’os Munisípiu. Aban
bain rua keta Oecussie bele iha
Munisípiu rua ka tolu, mais reziaun
administrativa la’os Munisípiu, maibe
halo parte prosesu desentralizasaun
tuir artigu 5 da konstituisaun da
Repúblika.
Tanba ne’e saida maka ita halo agora
ne’e aban bain rua Munisípiu sira
hakarak mai buka esperênsia ruma
ne’e furak tebes, tanba sira tenki
hatene katak atu sai duni Munisípiu
ou atu remia munisipál presiza tuir
dalan ida ita tuir agora dadauk ne’e,
bele sira nia kompetênsia bele la to’o
hanesan autoridade Oecussie ni’an,
maibe tenki tuir dalan ida ne’e, ita sei
iha sistema de kareira remunerasaun
própriu. Kuandu ita tama iha sistema
de kareira remunerasaun própriu, ita
tenki hare lolos kontradisaun bo’ot
ida, ne’e Funsionáriu Oecussie sira
presiza nafatin halo enkuadra ba
Funsionáriu Nasionál ka la enkuadra,
se enkuadra halo nusa maka ita atu
joga buat ida ne’e, porque ema lakohi
Melhor Serviço ao Publico 13
Protokolu Koperasaun KFP-RAEOA-ZEESM
lakon posibilidade ba aban bain rua serbisu iha Munisípiu
seluk, ne’e maka husu dadauk kooperasaun Komisaun
Funsaun Públika ni’an para ita estuda didi’ak buat ida ne’e.
Ita Administrasaun iha RAEOA tantu Sekretaria rezionál
da administrasaun, ita presiza aumenta kapasidade tenki
kria baze de dadus ida próprius, ke labele iha kontradisaun
ho baze de dadus Finansas ni’an. Funsaun Públika asvezês
mós iha dadus ida ke la konfere ho Payroll ni’an, entaun
ema balu simu dala rua e ema sira simu dala rua ne’e sira
nonok, la simu dala ida entaun sira reklama e ne’e detekta
hela iha nivél nasionál nomos mós detekta hela balu
simu dala rua nonok deit, hanoin dehan ne’e bonus ful-
fulan, la’os direitu, bonus ne’e déssimo terseiru, mais ita
la hanoin katak fulan ida ita iha bonus fulan ida, fulan ida
iha bonus fulan ida tan, déssimo terseiru ba Funsionáriu
Públiku mós seidauk sai direitu, ne’e bonus, tinan ida ne’e
ha’u fó bonus, tinan oin maka hot-hotu muito bom ha’u fó
bonus dala rua
Tanba ne’e agora dadauk mós ha’u koalia ona ho Sr.
Prezidente KFP, ha’u atu esplika para hot-hotu komprende,
halo nusa para atu implementa lei ida ke mai halo aumentu
ba saláriu, selae rona dehan aumentu-aumentu la tama,
ita komesa reklama fali ona, ne’e Prezidente esplika ba
ha’u klaru, seidauk iha dekretu regulamentár para atu
halo implementasaun, entaun halo nusa los ? mais ha’u
mós preokupa agora eleisaun tan, Primeiru Ministru no
Parlamentu mós ba halo kampaña, karik tempu laiha
para atu aprova dekretus leis, dekretu do Governu, entaun
agora demora seis mezês ema sira Oecussie maka reklama
uluk Prezidente da Autoridadetamba la aumenta sira nia
saláriu, so que ha’u atu aumenta tenki iha instrumentu
de implementasaun, maibe retroativu ha’u so espera deit
katak regulamentu sira mai ne’e halo retroativu, signifika
sei la aumenta, agora kuandu lei ne’e sai ita selu kotu ne’e
hotu, maibe ba aumentu ne’e ema la reklama, lei seguransa
sosiál dehan Funsionáriu ida-idak tenki deskonta 4% ful-
fulan para aban bain rua iha reforma.
Ba fundu seguransa sosiál, seidauk mós iha
instrumentu de implementasaun, ha’u la deskonta
agora tinan ida ne’e to’o Junho seis mezês, iha 4%
Komisaun Funsaun Públika | Edisaun Nº 1114
Protokolu Koperasaun KFP-RAEOA-ZEESM
vezês seis ha’u deskonta dala ida deit balu la simu osan.
Ha’u aproveita koalia tanba Diretóres, Xefe Departamentu
sira mós iha ne’e para bele esplika ba Funsionáriu sira ne’e,
ha’u kuandu dehan laiha lei ha’u labele implementa, balu
dehan ne’e ami nia direitu,.
Seidauk iha lei halo nusa maka imi nia direitu ona, lei maka
fó direitu mai ita, tanba ne’e ohin loron di’ak ida para ita
bele koalia, ha’u mós dehan ba Sr. Prezidente Komisaun
Funsaun Públika, ita tenki buka solusaun intermédia ida
ho Finansas iha Díli, para halo nusa labele akumula fali
deskontu ne’e to’o fulan ne’in, fulan ne’in la’os fulan ne’in
ona, fulan ne’in ne’e ema halo kampaña, Eleisaun, depois
Governu foun ne’e to’o fim do ano ita akumula 12 mezês,
katak buat sira ne’e hotu maka ita tenki komprende.
Llei iha ona mais tan dekretu regulamentár seidauk iha
atu regulamenta prosesu ida ne’e, entaun tenki buka
dalan ida para labele akumula, ne’e maka kooperasaun
ne’e mós kompletu tanba baze de dadus iha Funsaun
Públika tenki konfere ho Payroll, iha ita nia rasik ho
nivél Nasionál. Ha’u koalia li-liu ba Diretóres sira, ohin
parese ke imi hatene ona, espera katak tinan ida ne’e ita
sei bele la’o hamutukh odi ajuda Funsaun Públika ne’e la’o
di’ak liu, tanba ne’e ha’u fó Obrigadu ba Sr. Prezidente ho
ninia ekipa mai to’o iha ne’e para ita atu asina protokolu
ne’e segundu protokolu, maka ita asina, ida uluk halo tiha
ona ho Ministériu do Interiór tanba Serbisu imigrasaun
e sira loke ona Serbisu ida imigrasaun iha Oecussie ho
kompetênsia atu fó vistu, ne’e rezultadu husi protokolu.
Tan ne’e maka ita la’o ba oin, saida maka ita bele la’o mesak
entaun ita la’o mesak, saida maka ita hanesan símbolu da
unidade nasionál nafatin, Estadu Monitáriu ita respeita
nafatin estadu monitáriu da nasionál tanba autonomia
rejionál la signifika estadu federadu, Entaun maka ne’e deit
ha’u nia liafuan, Obrigadu dala ida tan ba Sr. Prezidente
Komisaun Funsaun Públika ho nia ekipa nebe’e mai
dala rua ona to’o iha RAEOA (Reziaun Administrativa
Oecussie-Ambeno) e depois nivél da administrasaun iha
ne’e ho Finansas tenki hetan informasaun di’ak liu tanba
prosesu implementasaun desizaun balu que ita tenki halo,
problema de eskalaun, rezime jerál buat sira ne’e hotu
Entaun maka ne’e deit, e Obrigadu mós ba Diretóres no
Xefe Departamentu tomak iha ne’e
Melhor Serviço ao Publico
P i l o t u Diagnostika
Projetu
Funsaun PublikaProjetu pilotu Diagnostica nebe lansa husi SCFP
no hala’o iha 2016 hahu iha MSS, benefisia tebes instituisaun MSS tanba rezolve duni problemas
nebe durante ne’e sira hasoru.I Projetu Pilotu Diagnostika nebe SCFP halo, Objetivu hili iha MSS tanba pezu servisu nebe bele halo pilotajen iha neba, tanba instituisaun nebe laos boot liu no laos kiik liu, tuir SKFP nia hare.Direktores hotu iha MSS entusiasmu tebes ba I pilotajen diagnostiku nebe halao iha MSS, tuir Komisario José Telo hatete “director jeral MSS kontenti tebes hodi simu ho antuasiasmu, iha oportunidade ida ne’e sira konvida hotu direktor nasional sira MSS nian hodi rona saida mak sai problema prinsipal ba rekursu humanus iha MSS, sira mos kontenti tanba perguntas ba 11 areas nebe fo ba sira ne’e kobre duni hodi hadi’a lakuna sira nebe relevansia ho situasaun rekursu humanu MSS nian ”.Desafius nebe maka durante ne’e hasoru maka, “la iha planu forsa de trabalho nebe ke diak hodi orienta funsionariu atu lao ba nebe, mapa pessoal ba rekursu humanu la iha no la dun apar ho assuntu saida maka iha, liu –liu sira la iha planu forsa de traballu, hanesan atu ba eskola karik responde atu halo hotu deit osan maibe la responde ba nesesidade nebe iha” hateten Komisariu José iha nia gabinete. Alen de desafius sira nebe iha hodi fo mos solusaun ba problemas nebe iha “agora dadaun iha hela faze preparasaun rekolla no indentifika problemas nebe iha, ba oin oinsa iha planu buka solusaun ba problema nebe iha, hasoru, iha nebe presija servisu ho kalma
15
Diagnostika Funsaun Publika
Komisariu KFP. José Telo Soares Cristóvão
Komisaun Funsaun Públika | Edisaun Nº 11
hodi nune bele solusiona” realsa komisariu nebe responsavel ba prosesu Diagnostiku..Diagnostiku hahu halo preparasaun pergunta, survey no entrevista, ho instituisaun sira hotu, tarjetu liu-liu ba DJ ba RH no xefe dept. RH, ho official RH iha kada instituisaun no mos prosesu ba entrevista no preparasaun relatorio ba kada instituisaun. Vizaun futuru nebe liga ho planu estratejiku dezenvolvimentu nasional nebe iha, no liga planu CFP nebe iha, tenki transparansia, efikasia, efisiensia, no iha funsionariu nebe meritu hodi prepara didiak ba futuru funsaun publiku, ordem publiku, ordem politiku, no vizaun ba futuru funsaun publiku bele sai diak liu tan.
Diagnostika Fuansaun Publika iha RAEOA-ZEESM
16
Diagnostika Funsaun Publika
Melhor Serviço ao Publico
Missa A
grade
simen
tu ba Loro
n Funsau
n
Publika
iha
Igreja
Catedra
l Dili
Ekontru ho S.E Prezidente da Republika
RDTL
Enkontru Sra, Carmenza husi GPM
Koalia iha Radio METRO FMSECOMS
Proessu Kartaun
iha Munisipu Liquisa
Visita Fronteira Mota Masin
PM enkontru ho DG no Inspetor
Enkontru ho Ministra MSS
Selesaun Por Meritu Sai Orador iha Konferensia husi MEAtividades
17
Komisaun Funsaun Públika | Edisaun Nº 11
Ekontru ho S.E Prezidente da Republika
RDTL
Reaz
usta
sala
riu ih
a RA
EOA
Diagnostika Forsa traballu iha RAEOA
Koalia iha Radio METRO FMSECOMS
Proessu Kartaun
iha Munisipu Liquisa
Visita Fronteira Mota Masin
Ekontru ho S.E Prezidente
RAEOA-ZEES
Fahe Sertifikadu ba Formandus husi PNDS
ASSina Termu Asseitasaun husi SEFOPE,
SEJD no PJR
Serimonia Tomada de posse ba okupantes ba
kargu diresaun SKP
Site
Visit
ba
Edifi
siu K
FP
Grupu Kontores Marxa Funsaun Publika
AtividadesTrimestral Komisaun Funsaun Publika
18
Melhor Servico Publico
Prosessu Prova Eletronika ba Selesaun Por Méritu
Funsaun P ubl i k aIha
EletronikuRekrutamentu
Atu hatán ba servisu bo’ot no prestasaun servisu, preija elabora planu restruturasaun KFP nian, la’os
de’it iha nível instalasaun nune’e mós iha nível estrutura orgánika.Ba kargu Diresaun no estrutura orgánika foun, hala’o ona konkursu ba selesaun pur méritu. Tinan ne’e, hala’o ba dala uluk konkursu eletróniku liu husi SIGAP (Sistema Integradu ba Jestaun Administrasaun Públika). Mekanismu ida bele hamenus tempu hala’o konkursu, implikasaun ba kustu, pesoál nesesáriu atu hala’o servisu ne’e no iha parte seluk aumenta seguransa no transparénsia ba prosesu hotu.
Ohin, KFP iha nia servisu sira desentralizadu, e Sekretariadu nafatin iha instalasaun antigu, iha Caicoli no Diresaun Nasionál balun iha edifisiu uluk Uniaun Europa okupa ne’ebé ho naran koñsidu Casa Europa. Alterasaun ne’e proporsiona ona fatin atu hala’o servisu, asaun formasaun no reuniaun sira. Atendimentu ba públiku hala’o ho dignidade no ho forma funsionál liu tan.
“Espasu foun ida ne’e, mai proporsiona ona ita nian kondisaun ba prestasaun serivisu sira diak liu tan ba públiku, iha biban ida ne’ebé demanda a’as tebes, laos deit husi alterasaun sira ne’ebé verifika ona iha temos legislativos, maibé, tamba responsável sira jestaun recursos humanos Instituisaun ida-idak nian no funsionáriu sira no ajente Administrasaun sira preokupa bebeik, karik sira nia dadus sira lós duni iha SIGAP” Temi Prezidente CFP
19
Rekrutamentu Eletroniku
20Komisaun Funsaun Públika | Edisaun Nº 11
Para dar resposta ao crescente aumento dos trabalhos e da prestação de serviços, foi necessário elaborar
um plano de reestruturação da CFP, não só ao nível das instalações como também ao nível da sua estrutura orgânica.Para os cargos de Direção da nova estrutura orgânica, foram realizados doze concursos de seleção por mérito. Pela primeira vez, os concursos foram realizados eletronicamente através do SIGAP, o que reduziu substancialmente, o tempo de duração do concurso, os custos implicados, o pessoal necessário à realização dos
Prosessu Prova Eletronika ba Selesaun Por Méritu
Prosessu Prova Oral ( ENTREVISTA) ba Selesaun Por Méritu
Função Pública
naEletroniku EletrónicoRecrutamento
mesmos e por outro lado aumentou a segurança e a transparência de todo o processo.Hoje, a CFP tem os seus serviços descentralizados, mantendo-se o Secretariado nas antigas inatalações em Caicoli e uma grande parte das Direções Nacionais no edifício anteriormente ocupado pela União Europeia, vulgarmente conhecido por Casa Europa. Esta alteração, veio proporcionar um aumento substancial do espaço físico de trabalho, bem como espaço para ações de formação e reuniões.O atendimento ao público é agora feito com mais dignidade e de forma mais funcional.“Este novo espaço, veio proporcionar-nos mais e melhores condições de prestação de serviços ao público, numa altura em que a demanda é muito elevada, não só pelas alterações verificadas em termos legislativos mas também porque cada vez mais os responsáveis pela gestão dos recursos humanos de cada Instituição e os funcionários e agentes da Administração se preocupam em que os seus dados estejam corretos e completos no SIGAP”, referiu o Presidente da CFP.
Rekrutamentu Eletroniku
Melhor Serviço ao Publico
Rezumu Atividades TrimestreAvaliasaun DezempeñuDadaun ne’e hala‘o hela prosesu rejistu Avaliasaun Dezempeñu ba Rejimi Jerál ba tinan 2016 nian, hosi Instituisaun 5 ne’ebe rejistadu iha SIGAP iha fulan fevereiro 2017 Total fixas ba = 1316 funsionarius kompostu husi:Feto = 334 Mane = 982
21
Avaliasaun Dezempeñu
Prosesu rejista Avaliasaun Dezempeñu iha Sistema (Funsionaria Dep.Avaliasaun Dezempeñu
Komisaun Funsaun Públika | Edisaun Nº 11
Kazu ne’ebe tama husi fulan janeiro 2017, rejista hamutuk 21 kazus. Iha ne’e ME mak hanesan
Instituisaun ne’ebe ho volume kazu ne’ebe a’as regista iha fulan janeiru ho total 8 kazus rejistadus. Kazu ne’ebe mai husi instituisoens hot-hotu tipu kazus ne’ebe bo’ot mak abandonu servisu ho total 9 kazus. Tuir pratika irregularidade funsional ho total 10 kazus. Funsionariu ne’ebe mak afekta ba tipu kazu ne’e hotu hamutuk 43 funsionarius afektadus, inklui mane: 36 pessoas no feto 7 pessoas.
PROSESUDISIPLINAR
22
Prosessu Disiplinar
Investigasaun
Melhor Serviço ao Publico
Sorumutu Primeiru Ministru ho Diretores Jerais
PEDN fó provizaun katak iha necessidades signifikativu iha funsaun públika hodi hadia
lideransa no kapasidade jestaun organizasional hodi resolve lakuna sira kona bá abilidade official senior sira hodi lidera no dirije ajenda polítika, jere rekursu sira, implementa no akompaña/monitoriza implementasaun programa Governu. Tan ne’e Sua Excellência Chefe Sexto Governu Konstitucional, Primeiro
Ministro Dr Rui Maria de Araújo, tau importáncia iha kordenasaun inter-institucional hodi kria mekanísmu Sorumutu Informal ida ho dirigente no jestores nivel Diretur Jeral/Sekretáriu Exekutivu sira hotu hodi bele troka informasaun, akresenta obstákulus no lisaun instituisaun ida-idak nian ho SE Primeiru Ministro RDTL.Sorumutu Informal ne’e hala’o dala tolu
23
tiha ona. Sorumutu ba dahuluk hala’o iha loron 7 fulan Maio 2016 iha Salaun Nobre Ministério Negósio Estranjeiru no Koperasaun (MNEC), participa husi Diretor Jeral nain 39 husi total Diretor Geral nain 68. Iha sorumutu ne’e participantes sira aprezenta preokupasaun no problema oin-oin ne’ebe, sira fiar katak, kontribui bá ka prevene funsionario públiku husi atinji no demonstra sira nia poténsia
Ordem Demokratika-Ordem Burokratika
Inkontru Informal Primeiru-Ministru ho Diretores Jerais no Kargu Ekiparasaun
Komisaun Funsaun Públika | Edisaun Nº 1124
totalmente. Preokupasaun hirak ne’e inklui mos, presepsaun ne’ebe ladun di’ak husi publiku, presepsaun kona bá laiha kapasidade no imparsialidade iha funsionalísmu públiku no laiha klareza kona ba papel lolo’os Director Jerais sira nian.Sorumutu ba Daruak hala’o iha MNEC iha loron 14 fulan Setembru 2016, preside husi SE. Chefe do Sextu Governu Konstitusional, Dr Rui Maria de Araújo akompaña husi Excia. Ministro do Estado Cordenador ba Assuntos Administrasaun Estatal no Justiça no Minístro Estatal, Presidente Komisaun bá Funsaun Públika no Komissárius sira. Participa husi Director Jeral (DJs) nain 39, Inspetor nain 8, Chefe Gabinete (CdGs) nain 5, no Diretor Nacional (DN) nain 6, husi instituisaun Estado 26. Iha Sorumutu daruak, diskute klean agenda ha’at: Percepsaun negativu públiku ba funcionamentu funsaun públika; Absencia imparcialidade iha funsionamento funsaun públika nia laran; Papel DJs vis-à-vis papel Chefe Gabinete – oinsa haforsa papel
DJs sira nian nudar teknokrata nivel a’as liu iha administrasaun públika?; Ligasaun entre Planu Estratéjiku Dezenvolvimentu Nasional no prioridade sira – oinsa DJs sira nian papel iha âmbitu haforsa aliñamentu entre servisu Ministériu nian ba meta ne’ebe determina iha Planu Estratéjiku Dezenvolvimentu Nasional (PEDN). Iha Sorumutu ne’e mos rezulta konsensu balun bá asuntos funsaun públika hirak diskute nudar agenda ne’ebe exije burokrata topu sira atu halo seguimentus bá.Sorumutu ba Datoluk hala’o iha MNEC iha loron 9 fulan Fevereiru 2017, preside husi SE. Chefe do Sextu Governu Konstitusional, Dr Rui Maria de Araújo akompaña husi Excia. Presidente no Comissárius CFP nian sira. Sorumutu ne’e Participa husi Diretores Jerais ka equiparados, Inspectores, no Chefes de Gabinete hamutuk nain 83. Sorumutu daruak ne’e nia agenda principal maka “Aktualizasaun breve bá Seguimentu bá kestaun hirak ne’ebe identifika ona iha Funsaun Públika iha Sorumutu
Informal dala-rua liu bá”. Iha nia internvesaun SE. Primeiro Ministro: primeiru. fo’o Orientasaun atu Directores Jerais sira atu asegura direito no mos deveres funcionárius nian ba participasaun iha Eleisaun Jeral 2017; segundu, Sublina onisá Directores Jerais nia papel nudar topu burokrátiku administrasaun publika iha TL atu sai nudar Ponte de Orientasaun entre Ordem Politika ho Ordem Burokrátiku. Prezidente KFP modera diskusaun kona bá seguimentus hirak KFP no Directores Jerais sira hala’o ona bá kestaun administrasaun públika hirak identifika iha Sorumutu Informal rua liu bá. PrezidenteKFP mos apresenta bá participantes sira kona bá preparasaun Sondagem Percepsaun públika ne’ebe KFP ho GPM sei hala’o. Sorumutu ne’e mos inklui ho aprezentasaun husi Gabinete Primeiro Ministro kona bá Auditoria Social no Regime Asesu bá Dokumentos Official sira.
Ordem Demokratika-Ordem Burokratika
Inkontru Informal Primeiru-Ministru ho Diretores Jerais no Kargu Ekiparasaun
Melhor Serviço ao Publico
Dekretu Lei 41/2015 16 dezembru Distinsaun no Premius iha Administrasaun Publika
Dekretu-Lei ne‘e regula kritériu no kondisaun sira atu fó distinsaun no prémiu ba instituisaun ezemplár
sira iha Estadu no ba traballadór sira iha Administrasaun Públika ne‘ebé destaka liuhosi efisiénsia no sira-nia dedikasaun profisionál aleinde kumpri sira-nia devér.
25
Ordem Demokratika-Ordem Burokratika
Komisaun Funsaun Públika | Edisaun Nº 11
Kondisaun sira ba elejibilidade no aprezentasaun kandidaturaElejibilidadeFunsionáriu Públiku sira;Ajente Administrasaun Públika (Avaliasaun dezempeñu Muito Bomdala rua) bazeia ba alínea a) no 1 artigu 3.o Dekretu-Lei 41/2015, 16 DezembruInstituisaun sira iha Administrasaun direta no indireta.
Sé maka bele aprezenta kandidatura?Kandidatu individuál bele aprezenta husi responsável másimu instituisaun ne‘ebé traballadór integra bá; Kandidatu institusionál bele aprezenta husi respon- sável másimu instituisaun nomós bele submete husi entidade hirak hanesan (reprezentante sosiedade sivíl,
Dokumentasaun nesesáriu ba kandidatura no kritériu atribuisaun distinsaun no prémiu
• Kandidatu individuál• Formuláriu identifikasaun, disponível iha KFP; • CV ka Nota Bibliográfika kandidatu nian; • Kartaun servisu (iD);• Termu Referénsia (ToR);• Rezultadu avaliasaun dezempeñu tinan rua liu
bá nian (Muito Bom);• Deklarasaun livre husi prosesu Administrativu
Dixiplinár;• Relatóriu sira kona-ba ezekusaun servisu (diáriu,
semanál, mensál, trimestrál, semestrál no anuál);
lideransa komunitária, instituisaun ensinu, ONGs no instituisaun relijioza sira.La-autoriza Diresaun, Departamentu eh Ekipa traballu ida, aprezenta diretamente kandidatu ba KDPFP
• Planu servisu, Planu Estratéjiku Instituisaun no Planu Asaun Anuál;
• Deklarasaun husi superior másimu kona-ba komportamentu kandidatu nian;
• Sertifikadu Rejistu Kriminál;• Deskrisaun kona-ba asaun exepsionál ne‘ebé
kandidtu halo, konforme fatór sira no meiu sira atu komprova verasidade;
26
Ordem Demokratika-Ordem Burokratika
Melhor Servico Publico
INAP nudar instituisaun implemetadora ba asaun formasaun no kapasitasaun. Tipo formasaun saida deit mak INAP prepara ona atu hala’o ba tinan 2017 ne’e ?
iha 2017 ami kontinua nafatin ho kursu indusaun kursu obrigasaun ba funsionarius rekrutamentu 2014 to iha 2016 tinan kotuk iha tinan 2013 to 2015, tinan ne’e to fali 2016 depois iha kursu lideransa senior nia alvo mak Diretor Geral ou sira ne’ebe iquparado, ne’e atu halao’o iha dia 20 de Fevereiro 2016 agora ne’e lansamentu Primeiru Ministro mak se halo lansamentu ne’e primeira faze, ami se halo faze tolu (3) depois iha kursu ba governasaun lokal ne’e nia alvo mak administrador Munisipiu sira sanulu resin rua (12) la enklui oecusse e depois ami fo fali kursu ba tekniku sira seluk hanesan jestaun projeto iha kursu lingua inglés, lingua portugéz ami hala’o nafatin e depois iha mos kursu komputador ne’e ami halao iha Munisipiu hitu (7) kursu komputador ne’e INAP oferese deit orsamento INAP servico hamutuk fali ho setor Privado sira ne’ebe maka iha Munisipiu sira ne’e tamba INAP laiha ekipamentu komputador e ami nia treinador mos lato ne’ebe ami selu deit sira e ami mak rekruta ema atu mai tuir sira mak hala’o kursu ne’e
2). Konselhu Ministru foin lalais ne’e aprova ona estatutu INAP konaba dezenvolvimentu kurikulum? Bele koalia itoan konaba ida ne’e ? - Sim estatutu ne’e fo poder ami atu halo kurikulum, ami halo kurikulum ne’e rua (2)
1. Ami atu loke ensino superior formasaun ne’e ami servico hamutuk ho UNTL tamba ami sidauk iha lei kona ensino superior tenki uja UNTL sira nia lei ida ne’e se iha prosesu nia laran.2. Depois ami halo kurikulum seluk ba kursu – kursu sira seluk ami servico hamutuk ho LAN Jakarta ami fo ami ideias ba sira mak halo buat hotu – hotu prontu hotu tiona , kurikulum ida mak kulia kona ba kursu lideransa ne’e hotu ona ami hein atu implementa deit
Diretur Nasional Formasaun no Kapasitasaun (INAP)Sr. Jose Chang
27
Formasaun
Formasaun ba 2017
Komisaun Funsaun Publika | Edisaun Nº 01
3). Kursu portugéz, tinan ne’e sei iha ka lae ? No nia alvo mak se ? - kursu portugéz tinan ne’e sei kontinua ita iha kursu basiku to avansadu sei iha nafatin nia alvo mak funsionariu publiku tomak, ami haruka deit karta ba Ministeriu hotu – hotu sira mak nomeia sira nia ema mai depois mai iha se tuir ijame para bele hatene sira nia kapasidade lingua portugéz ne’e to iha nivel ida ne’ebe depois mak ami koloka nia tuir nivel.
4). Oinsa ho kursu inglés ? “ Lingua ingles hala’o nafatin ne’e kontinuasaun tinan 2016 tamba tempo ne’eba sira sidauk hotu se hala’o nafatin ida ne’e ami iha problema uituan tamba ami estrutura ba Lingua ingles ne’e ida deit, ne’ebe ami bele fo kursu Lingua ingles iha nivel basico deit ami koko atu rekruta tan dosente ba Lingua ingles ate agora ami orcamento tinan kotuk la aprova kona ba ida ne’e
5) Oinsa ho programa Indusaun? Mais ou menos funsionarius hira mak sidauk tuir programa refere no nia durasaun sei hanesan ho tinan sira kotuk eh oinsa? - sim kursu indusaun tinan ne’e ita se hala’o nefatin no nia durasaun mos nafatin loron tolu nomor ne’e sei boot nafatin ita sei iha mil e tan funsionarius publika ne’ebe sidauk tuir kursu indusaun.
6) Objetivo prisinpal husi indusaun?- objetivo primeiru ita fo konhesimento jeral oinsa sai funsionariu Publiku nia etika moral depois ita mos fo konhesimentu uituan konaba area birokrasia, oinsa nia halo nia funsaun hanesan funsionariu ida oinsa nia bele obedese ba nia superior ,obedese ba lei funsaun publiku ne’ebe mak hala’o wanhira atu halo kursu indusaun ne’e inap servico hamutuk ho komisaun funsaun publiku, funsaun publiku mak fo kona ba licenca, lei funsaun publiku inap fo deit kona etika moral, atendementu publiku nebe maka relasiona ho birokrasia.
7). Bolsa estudu kobre ba área saida deit? Bolsa estudo agora ne’e fo ba ita hare katak animo husi funsionarius publiku dala barak sira gosta liu siensia sosial ne’ebe INAP fo ba Universidade ne’ebe maka hetan akraditasaun ita fo ba rai liur indonesia , balu ba iha UGM, STIA LAN maibe ida ne’e ita kontinua fo deit laiha rekrutamento foun tinan
Kursu Indusaun
28
Formasaun
ida ne’e taka tiona ho 2016 mos taka tiona ita katak 2018 se bele karik ida ne’e ita fo ba sira ne’ebe kontinua hela sira nia estudo, iha bolsu estudo ita fo ba iha area siensia governasaun, siensia administrasaun publiku ida ne deit. 8). INAP nia plano ba oin oinsa ho bolsu estudo iha area tecniku?
INAP hanoin hela ne’e tamba inap hetan teguran husi ita nia sua excia EX Primeiro Ministro Sr. Xanana Gusmaõnusa maka Timor oan ne’e ba eskola ne buka deit area siensia sosial deit, ita hakarak fo duni ida ne’e ita hanoin hela nemak ita koko tok iha 2016 ne’e ita remata tia ema sira ne’ebe mak agora kontinua hela
sira bolsu estudo ne’e ita koko tok hodi tinan oin ita konsentra liu ba iha area tecniku.9).Oinsa ho Regime Asistensia Estudo Akadémiku, simu ona kandidatura foun ruma?sim foin dadauk ami servico hamutuk ho Komisaun Funsaun Publiku halo
tiha ona konferensi pres abertu ba maluk sira ne’ebe mak estudo iha rai laran fo liu ba sira ne’ebe mak finalista tiona maibe la takav dalan ba sira seluk ba sira ne’ebe iha nia estudo hetan problema ho nia orsamento atu selu nia estudo ita fo maibe ida ne’e ba ema ida atu simu dala ida deit tamba ita nia osan limitado laos ita fo rutina ema ne’e simu
Melhor Serviço ao Publico
PerfilKomisáriu Komisaun Funsaun Publika
Lisensiadu iha Administrasaun Públika husi Universidade Nasionál Timor Lorosa’e.
Iha tinan 2012, hala’o funsaun núdar asesor ba Monitorizasaun no Avaliasaun iha Ministériu Defesa
no Seguransa ba Repúblika Demokrátika Timor-Leste.
Husi periodu 2007 to’o 2012, hanesan asisténsia téknika ba iha área Administrasaun no Planeamentu iha Sekretaria Estadu ba Asuntus Antigus Kombatentes ba Libertasaun Nasionál.
Durante tinan 2007, hala’o funsaun hanesanOfisiál Sekretariadu iha Timor-Leste. Husi tinan 2005 to’o 2007 sai ona mós kordenadór/Monitór ba Jovem sira iha Christian Children Fund’s (CCF).
Husi tinan 2012 to’o 2016 núdar Prezidente ba Organizasaun Juventude CNRT.Iha tinan 2016, Parlamentu Nasionál nomeia sai Komisáriu KFP ba Mandatu Daruak.
ho portéfoliu ba asuntu sira Formasaun, SIGAP no Forsa Traballu.
José Telo Soares Cristóvão
29
Perfil
Komisaun Funsaun Públika | Edisaun Nº 11
Mar xa Funsaun Públika
Para frente unidos singramos e lutamos Fiéis aos Chefes e às Leis abraçamos Com sacrifício tudo cedemos
1. Nós os servidores públicos do Estado Juntos unidos e determinadosSem comprometer os altos ideaisDa Função Pública, somos leaisNa luta para o bem da Nação
Prometemos servir com a lealdade E defender a Pátria com dignidade Conduzir o povo à prosperidade Sob o juramento de fidelidadeÀ Lei e à Constituição
Refrão - Avante! Avante! Avante! Avante!
Funcionários Públicos, firmes marchamos Com paixão e dedicaçãoSob o amparo do Altíssimo...Em prol da Nação.
Avante! Avante! Avante! Avante! Funcionários Públicos, firmes marchamos Com paixão e dedicaçãoSob o amparo do Altíssimo...Viva a Função Pública!
2. Construímos nossa épica Nação Ímpar riqueza de todo o cidadão Na base no valor da liberdade Enraizada na cultura da unidade Herança dos pactos ancestrais
A integridade, prometemosPara servir Timor-Leste.
Refrão - Avante! Avante! Avante! Avante!
30
Compositor: Dr. Dionisio Soares Babo
Marxa Funsaun Publika